Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Rusijos politikai visuomet naudoja du ginklus – energetiką ir transportą. Lietuvos atveju pirmasis yra beveik išnaudotas, o antrasis dar gali būti pagaląstas. Tuo metu ekonomistas Rimantas Rudzkis Rusijos elgesio nesureikšmina ir atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais Lietuva labai sėkmingai prekiavo su Rusija.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius DELFI pripažino nežinantis, kaip vilkikai kirs Rusijos sieną, jei šeštadienį įsigalios žadėti reikalavimai.

„Atvirai sakant, mes Rusijos pozicijos nežinome, turime tik vieną laišką ir porą paaiškinimų. Tai yra per daug nerimta, kad būtų galima kažko tikėtis. Jeigu tikrai Rusija užsispirs taikyti savo papildomus reikalavimus, tai pirmomis dienomis ir pirmomis savaitėmis tikrai bus chaosas, jau nekalbant apie tai, kad tai kainuos kur kas brangiau nei dabar“, – kalbėjo jis.

DELFI primena, kad Rusijos muitinė jau nuo rugpjūčio vidurio žadėjo numatyti papildomų garantijų ir laidavimų reikalavimą užsienio vežėjams. Tačiau sprendimą atidėjo mėnesiui. Šiuos laidavimus reikia gauti iš Rusijos įmonių. Dabar vežėjai visoje Europoje ir Rusijoje vadovaujasi tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis konvencija.

Pasak A. Kondrusevičiaus, naujieji Rusijos reikalavimai bus traktuojami kaip TIR sistemos pažeidimas, todėl papildomų laidavimų gali būti reikalaujama ir iš Rusijos vežėjų, krovinius gabenančių į Europos Sąjungos (ES) teritoriją.

Algimantas Kondrusevičius
„Ruošiamės be didelės panikos ir ketiname dirbti pagal TIR sistemą. Jeigu Rusija bandys ją modifikuoti, tai bus grubus TIR konvencijos pažeidimas, todėl ruošiamės atsarginiam variantui. Garantuojančios asociacijos, tokios kaip mes, abejoju, ar galėsime garantuoti už Rusijos vežėjų knygutes. Tai reiškia kad TIR sistema negalios ne tik Rusijoje, bet ir Rusijos vežėjams“, – kalbėjo „Linavos“ vadovas.

Nori pasipinigauti

Papildomus laidavimus ir garantijas Lietuvos vežėjai gali iš gauti iš tam tikrų Rusijos įmonių. A. Kondrusevičius skaičiuoja, kad šie papildomi Rusijos laidavimai ir garantijos gali kainuoti du-tris kartus daugiau nei TIR knygelė. Šis dokumentas kainuoja nuo 152 Lt.

„Atvirai sakant, jie patys ieško vežėjų (Rusijos įmonės – DELFI) ir susidaro įspūdis, kad šie veiksmai nukreipti į tai, kad kažkokios kompanijos užsidirbtų iš tranzito. Man tai labai nesuprantama. Bet, žinote, Rusija yra Rusija“, – sakė A. Kondrusevičius.

Dar viena nemaloni data – gruodžio 1 d. Šią dieną Rusijos muitinė planuoja nutraukti sutartį su TIR sistemos veikimą šioje šalyje garantuojančia asociacija.

„Realiai tai yra dar vienas patvirtinimas, kad jie atsisako TIR sistemos arba ją nori pakeisti kažkokia kita. Galbūt tai yra tam tikras spaudimas. Vyksta tam tikri procesai norint perdalinti Rusijos tranzitinių sistemų rinką. Tai aš vertinčiau taip“, – kalbėjo pašnekovas.

A. Kondrusevičius svarstė, kad tokie Rusijos planai yra susiję su vidiniais procesais šalyje. Tačiau dėl to kenčia kitų šalių vežėjai.

„Tai yra vidiniai Rusijos reikalai, tačiau kenčia sistema ir visų šalių, dirbančių Rusijoje ir pačios Rusijos vežėjai. Nors tai yra vienos šalies problema, bet ta problema tampa visos TIR sistemos problema, kai ji nustoja veikti didelėje erdvėje. Be abejo, kažkokie tikslai yra. Galbūt prisidengiant garantuojančios asociacijos nepatikimumu norima keisti rinkos dalyvius“, – kalbėjo jis.

Didžiausia grėsmė – transportas

„Tai jau tampa tarsi taisykle, kai Rusijoje ekonominė padėtis suprastėja, ji yra linkusi įvesti papildomus importo ribojimus. Prieš kelerius metus buvo sugriežtintos naudotų automobilių įvežimo taisyklės ar bandoma riboti maisto, kitų prekių importą. Tai yra natūrali gynybinė reakcija dėl ekonominių priežasčių. Taip, Rusijos ekonomika didžiąja dalimi laikosi ant paskolomis grįsto vartojimo augimo, kuris, jeigu naftos kaina toliau nekils, sumažės. Tada gali būti, kad Rusija imsis ekonomikos gynimo strategijos“, – DELFI paaiškino Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pasak jo, Rusijos politikai naudoja du pagrindinius ginklus – energetiką ir transportą. Tiek viena, tiek kita sritis yra kontroliuojamos valdžios institucijų ir sprendimai gali būti priimami nebūtinai siekiant optimalios ekonominės naudos.

Žygimantas Mauricas
„Kalbant apie Lietuvą, mes galime potencialiai nukentėti, nes lapkritį Vilniuje vyksiančiame susitikime Ukraina gali pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Jeigu tai nutiktų, spaudimo gali sulaukti ir Lietuva, ir Ukraina“, – sakė ekonomistas.

Jo nuomone, energetikos ginklas Lietuvai yra beveik išnaudotas – ir taip už dujas mokame vieną didžiausių kainų Europoje, o sustabdyti dujų tiekimo neįmanoma, nes Lietuva yra tranzitinė šalis į Kaliningrado sritį.

„Be to, Lietuva yra atidavusi „Gazprom“ į Stokholmo Arbitražo teismą. Taip pat nereikia pamiršti to, kad mes esame ES šalis. Manyčiau, kad Rusija nesiryžtų riboti dujų ar elektros tiekimo ES šaliai. Kas gali būti daroma? Galbūt mus privers mokėti dar didesnes kainas, jeigu nesielgsime taip, kaip Rusijos politikams atrodo naudinga“, – atkreipė dėmesį Ž. Mauricas.

Lieka dar vienas ginklas – transportas.

„Su energetika esame tokioje būklėje, kad blogiau gal ir nelabai bus, o transportas turi galimybę nukentėti. Nesakau, kad taip bus, nes ką rusai kalba ir ką daro, yra du skirtingi dalykai. Transporto ginklo panaudojimas yra didžiausia rizika Lietuvai, nes transporto įmonės nemažą dalį pajamų gauna iš Rytų rinkų arba iš tranzito tarp Rytų ir Vakarų. Jeigu Rusija sugalvotų riboti prekių importą arba transporto priemonių įvažiavimą į Rusiją, tai būtų didžiausia grėsmė Lietuvai“, – kalbėjo pašnekovas.

Vaikiškas kaprizas

Jo nuomone, daugiau nei savaitę stringantis Lietuvos automobilių sienos su Kaliningradu kirtimas yra tarsi vaikiškas Rusijos kaprizas.

„Tokie trumpalaikiai sustabdymai yra tarsi demonstracija, kas gali būti blogiausio scenarijaus atveju. Manyčiau, kad šie trukdžiai yra kaip vaiko kaprizas – trumpalaikis parodymas, ką aš galiu padaryti. Manyčiau, kad ilguoju laikotarpiu pasienyje su Kaliningradu padėtis turėtų susinormalizuoti“, – tvirtino ekonomistas.

Tačiau Rusijos planai biurokratinėmis priemonėmis apsunkinti vežėjų darbą gali tapti realia kliūtimi verslui.

„Kartais Rusijos sprendimus suvokti yra sunku. Gali būti, kad bus įvestos tam tikros biurokratinės kliūtys, kurios ilgalaikėje perspektyvoje trukdytų mūsų transporto plėtrai. Pavyzdžiui, dabar Rusija ištraukė papildomą kortą, kad gali nepripažinti TIR sistemos. Be abejo, būtų surastas kelias, kaip atstatyti transporto srautus, bet tai būtų papildomos sąnaudos bendrovėms. O šios papildomos sąnaudos tampa pajamomis Rusijos įmonėms. Taigi tai būtų tarsi netiesioginis kainos pakėlimas“, – tvirtino Ž. Mauricas.

Sunku, bet pelninga dirbti

Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Rimantas Rudzkis nesureikšmina Rusijos elgesio.

Rimantas Rudzkis
„Reikia pripažinti, kad prieš Lietuvą jokių rimtesnių politinių sankcijų nesiimama ir daug metų Lietuva visiškai sėkmingai prekiauja su Rusija. Jeigu pažiūrėtume į mūsų eksporto Į Rusiją rezultatus, galėtume pamatyti, kad jie yra tiesiog įspūdingi – augimas buvo po keliasdešimt procentų per metus. Išskirtinis Lietuvos atsigavimas Europos šalių fone didele dalimi yra dėl to, kad Lietuva pastaruoju metu labai sėkmingai plečia savo prekybą su Rusija“, – DELFI kalbėjo jis.

Ekonomisto teigimu, transporto nepralaidumo problemos Rusijoje kyla periodiškai.

„Reikia suprasti, kad Rusija nėra tokia tvarkinga šalis, kokia yra, pavyzdžiui, Vokietija ar kitos ES šalys. Dirbant su Rusija visada bus kažkokių sutrikimų ir prie to reikia priprasti, bet viską atperka pakankamai geras pelningumas ir tai, kad Lietuvos prekės Rusijoje yra paklausios. Ypač tai liečia maistą. Gąsdintis nereikėtų, bet namų darbus daryti reikėtų, nes naujausi konkurencingumo tyrimai rodo, kad mes neprogresuojame“, – teigė pašnekovas

Nuolatinės mūsų šalies mėsininkų bėdos su didžiąja kaimyne, anot ekonomisto, yra sena Lietuvos bėda.

„Mūsų mėsos pramonėje yra per žemas koncentracijos laipsnis. Mūsų įmonės yra mažytės, būtinai reikia veiksmingos mėsininkų asociacijos, kuri ir vestų derybas su Rusija. Žinant Rusijos specifiką, nerangumą, kartais tikrai neadekvačias reakcijas, reikia turėti derybinį partnerį. Rusų įstaigos nemėgsta derėtis su mažiukais, tai yra seniai žinoma“, – sakė R. Rudzkis.

Pastaruoju metu Rusija kariavo prekybinį karą su Ukraina, kurios kroviniai kurį laiką negalėjo prasibrauti pro Rusijos pasienį, daržovės supūdavo nepasiekusios savo tikslo. Kalio konfliktą su didžiąja kaimyne išgyveno ir Baltarusija. Tačiau R. Rudzkio nuomone, šių dalykų niekaip negalima sieti su Lietuva.

„Svarbu atskirti Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos problemas su Rusija. Jos yra iš esmės skirtingos ir neturi nieko bendro. Ukrainai yra akivaizdus politinis spaudimas, nes artėja lemiami įvykiai tiek Ukrainai, tiek ir V. Putino planams kurti Eurazijos sąjungą, kurioje kertinis žaidėjas būtų Ukraina. Žinoma, V. Putino svajonė neišsipildys išplėsti šią sąjungą iki galingo dydžio, jeigu Ukraina į ją neįstos. Žinoma, jai daromas maksimalus spaudimas demonstruojant, ką ji praras“, – aiškino jis.

Tuo metu Baltarusijoje esą kilo asmenybių konfliktas.

„Kalbant apie Baltarusiją, tai ten yra asmenybių konfliktas. Vienas iš Rusijos oligarchų Suleimanas Kerimovas, matyt, tikrai nelabai sąžiningai pasielgė su „Baltaruskalij“ įmone, pradėjo nesilaikyti anksčiau sudarytų sandorių, o to priežastis yra tai, kad A. Lukašenka atsisakė parduoti šią įmonę S. Kerimovui. Kilo didelis konfliktas. Deryboms pasikviestas „Uralkalij“ generalinis direktorius buvo suimtas. Tai nemaloniai nuteikė Rusijos valdžią ir, aišku, S. Kerimovo įtaka yra pakankamai didelė, todėl Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių. Tačiau, manau, kad tai bus laikina“, – tvirtino ekonomistas.

DELFI primena, kad Lietuvos Užsienio reikalų ministerija nerekomenduoja Lietuvos gyventojams nuosavais automobiliais važiuoti į Kaliningrado sritį. Lietuvos pasieniečių duomenimis, Rusijos pusė per valandą praleidžia vos 1-2 automobilius, anksčiau pralaidumas buvo 20-30 automobilių per valandą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (492)