Britanijos ir Pietų Europos šalių vyriausybės nesaugojo viešųjų finansų ir neskatino ekonomikos augimo. Gal jiems vertėtų imti pavyzdį iš Baltijos valstybių, klausia ekonomistas Andersas Aslundas straipsnyje cityam.com.
Per 2008–2009 m. finansų krizę Estijos, Latvijos ir Lietuvos ūkiai smuko nuo 15 iki 24 proc. Tačiau šių valstybių vadovai buvo matę kur kas sunkesnius laikus (kaip antai, Tarybų Sąjungos žlugimą) ir mokėjo ieškoti išeities iš krizės, teigia straipsnio autorius.
Per finansų krizę vyriausybė privalo vikriai atkurti finansinę pusiausvyrą, atgauti pasitikėjimą ir paskatinti ekonominį augimą. Kiekviena Baltijos vyriausybė taip padarė, sumažindama viešąsias išlaidas 6 proc. BVP, padidindama biudžeto pajamas iš mokesčių 3 proc. BVP ir pakoreguodama biudžetą iš viso 9 proc. BVP. Po dvejų nuosmukio metų visose trijose Baltijos valstybėse vėl prasidėjo ekonominis pakilimas. 2011 ir 2012 m. tai buvo sparčiausiai atsigaunančios Europos valstybės.
Greito išėjimo iš krizės pirmasis privalumas yra politinis. Dažnai cituojamas ilgai buvusio Liuksemburgo ministro pirmininko Jeano Claude‘o Junkerio pareiškimas: „Visi žinome, ką daryti, tik nežinome, kaip vėl būti išrinktiems po to, kai tai padarome.“
Bet tai netiesa. Nuo 2009 m. vienintelės Europoje perrinktos vyriausybės buvo Suomijos, Estijos, Latvijos, Švedijos, Lenkijos ir Liuksemburgo. Visos laikėsi griežtos mokesčių politikos. Rinkėjai nusiteikę pakentėti neilgą laikotarpį, bet tuo pat metu nori matyti šviesą tunelio gale.
Įprastai, kuo greičiau sudaroma reformų programa, tuo ji būna geresnė, kadangi išsivysčiusiose šalyse žinių daug, o problemos politinės. Staigiai rastas sprendimas, kaip išeiti iš krizės, gali įveikti įsišaknijusį asmeninį suinteresuotumą.
Taip pat ir mokesčių korekcijas geriau kuo greičiau atlikti. Kai staiga sumažinamos viešosios išlaidos, daugiausiai mažinama ten, kur buvo perteklius, na ir griežtos taupymo priemonės skatina ieškoti naudingų struktūrinių reformų. Tad turėtume pasimokyti finansinės drausmės iš Baltijos šalių, teigia autorius.
