Vilniaus tarybos posėdžio metu paklaustas, kas bus, jei savivaldybės finansinės pretenzijos Vyriausybei ir kitoms valstybinėms įstaigoms nebus patenkintos, meras Artūras Zuokas pareiškė, kad patiems miesto politikams teks imtis dalgio.
„Eisime patys su dalgiais gatves šienauti, - kiek padvejojęs sakė A. Zuokas. - Kada Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai, tam tikras duobes galėsime uždengti stovėdami ant jų ir atiduodami pagarbą valstybiniams kortežams, kurie važiuos linguodami (...) į Valdovų rūmus. Ruoškitės.“
Be to, dauguma savivaldybės įmonių ir įstaigų turės savo išlaidas sumažinti 10 proc.
Vilniaus meras Artūras Zuokas žurnalistams teigė, jog miestą tebeslegia maža gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti savivaldybei. Be to, esą negaunamos pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio. A. Zuoko teigimu, dėl pakeistų įstatymų ši spraga sudaro 36 mln. Lt.
Anot mero, taupymo planai apima ir viešojo transporto reformą, o taip pat – dalies ugdymo įstaigų reorganizaciją.
Kitąmet planuoja sostinės savivaldybei duoti daugiau pinigų
„Ankstesnioji Vyriausybė vis dėlto politikavo planuojant asignavimus savivaldybėms", - mano Vyriausybės vadovas. - Reikia pripažinti, kad asignavimų Vilniaus miesto savivaldybei didinant atskaitomąją dalį nuo gyventojų pajamų mokesčio buvo suplanuota per mažai."
Pasak jo, vadovaujantis teisingumo principu, reiktų planuojant asignavimus atsižvelgti į gyventojų skaičių, moksleivių skaičių, įvertinti tai, kad į sostinę suvažiuoja ir studentai iš kitų rajonų.
Sprendimas dėl Vilniaus savivaldybei skiriamų asignavimų bus svarstomas su kitų metų biudžetu.
Mažiausias biudžetas nuo 2009 m.
Sostinės savivaldybė skaičiuoja, jog šiemet, įskaitant visus finansavimo šaltinius miesto biudžetas sieks 1,381 mlrd. litų, arba 145 mln. litų mažiau negu 2012 m. ir tai yra mažiausias miesto biudžetas nuo 2009 m.
„Toks biudžeto mažėjimas susijęs su tuo, kad Vyriausybė ir Seimas savo sprendimais sumažino iš mokesčių gaunamas ir kitas pajamas, biudžetas dėl to netenka apie 31,2 mln. litų, taip pat savivaldybė 2013 metais mažiau skolinsis, įveda papildomas taupymo priemones. Taip Vilniaus biudžetas mažėja apie 10 proc.“, - dėsto savivaldybė.
2013 metų miesto biudžete ypač stipriai mažinamos išlaidos infrastruktūros objektų plėtrai, aplinkos ir kraštovaizdžio apsaugai, informacinės visuomenės plėtrai, būsto plėtrai. Mažės finansavimas ir seniūnijų veiklos programoms, sveikatos apsaugai, turizmo plėtrai, senamiesčio atgaivinimo programai, socialinei apsaugai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, kultūros veiklos bei verslo aplinkos gerinimo programoms. Žymiai mažinamas Administracijos direktoriaus rezervas.
Dėl GPM proporcijų Vilniaus savivaldybė valstybę padavė į teismą ir siekia prisiteisti daugiau nei 900 mln. Lt negautų pajamų. Šiuo metu šis klausimas perduotas Konstituciniam Teismui (KT).
„Į KT, nagrinėdamas Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį, nusprendė kreiptis Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT). VAAT atmetė Vyriausybės argumentus, kad nėra pagrindo kreiptis į KT ir atsižvelgė į Vilniaus savivaldybės argumentus dėl miestui Seimo ir Vyriausybės sprendimais daromos žalos“, - teigiama savivaldybės pranešime.
Pranešime taip pat rašoma, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Vilniaus savivaldybės negauta nekilnojamojo turto mokesčio suma, t.y. 36,2 mln. litų, susidarė dėl turto mokesčių įstatymų pakeitimų ir patikslintų mokesčių deklaracijų. Tokius įstatymų pakeitimus inicijavo Finansų ministerija 2010 metais. Dėl šių sprendimų lizingo ir kitos finansų įmonės faktiškai buvo atleistos nuo NT mokesčio mokėjimo.
2012 metams Finansų ministerija buvo suplanavusi miestui surinkti 110,6 mln. litų NT mokesčio, tačiau dėl įstatymo pakeitimų planas įvykdytas tik apie 67 proc., t.y. realiai surinkta tik 74,4 mln. litų.
Pranešime rašoma, kad Finansų ministerija, teikdama Seimui svarstyti NT mokesčio įstatymų pakeitimus, teigė, jog neigiamų pasekmių, priėmus tokią įstatymo redakciją, nenumatoma. Tačiau Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje teigiama, jog „siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių. Paprastai nekilnojamojo turto mokesčio mokėtoju yra šio turto savininkas, nes nuosavybės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas“.
Pagal Seimo priimtą įstatymo pakeitimą, dabar mokestį moka tas, kuris įsigyja turtą. Taip asmenys, lizingu įsigiję gyvenamosios, sodų, garažų, ūkio ir kitą nekilnojamąjį turtą, nebemoka nekilnojamojo turto mokesčio, nors realus turto savininkas išlieka finansinės nuomos (lizingo) įmonės. Fiziniai asmenys taip pat nebemoka mokesčio net jeigu naudoja turtą ekonominėje ar individualioje veikloje, dėl ko ateityje gali susidaryti dar didesnis šio mokesčio deficitas.
Savivaldybė taip pat atkreipia dėmesį, kad, nepaisant to, jog Vilniuje daugėja šio mokesčio mokėtojų skaičius, ženkliai mažėja surenkama mokesčio suma.
