Tokį beviltiškumą esą lemia tai, kad žmonės negirdi, kokių veiksmų imsis Vyriausybė, kad šalis atsigautų.
Vos 6,6 proc. planuoja, kad naują darbo vietą ras per mėnesį, 9 proc. – per tris mėnesius.
Paklausti, kas labiausiai kaltas, kad jie neturi darbo, 46,1 proc. atsakė, kad valdžios „naktinė“ mokesčių reforma ir kiti sprendimai, panaši dalis – 41,3 proc. – atsakė, kad pasaulinė ekonomikos krizė.
Kiek daugiau nei 7 proc. apklausos dalyvių atsakė, jog jie yra bedarbiai todėl, kad darbdaviai sunkmečiu nori kuo greičiau atsisakyti darbuotojų.
Dauguma norėtų į užsienį
Dauguma gyventojų pripažįsta besidomintys darbo užsienyje galimybėmis. Intensyviai darbo svetur ieškantys nurodė 35,7 proc., o šiek tiek besidomintys – 24,6 proc. respondentų.
Darbo užsienyje neieškantys sakė maždaug 40 proc. apklaustų gyventojų.
Paklausti, kaip ieško darbo, dažniausiai žmonės nurodė klausinėjantys draugų ir artimųjų, nuolat sekantys darbo skelbimus.
Pesimizmas gali pražudyti
„Toks didelis nevilties apimtų bedarbių skaičius manęs visiškai nestebina. Mūsų atlikti tyrimai tai taip pat patvirtina. Beviltiškumo skalės rodikliai nuo 2008 m. yra gerokai padidėję, pavyzdžiui, su
teiginiu „ateitis man atrodo niūri“ sutinka daugiau nei pusė šalies gyventojų. Dar liūdniau yra tai, kad lietuviai kuo toliau, tuo labiau galvoja, kad yra bejėgiai daryti poveikį visuomenės gyvenimui. Pesimizmas ir bejėgiškumas gali mus pražudyti“, – sakė jis.
Pašnekovo nuomone, tokią padėtį lemia aiškios ir patrauklios Vyriausybės vizijos bei strategijos jai pasiekti nebuvimas ir visiškas nemokėjimas bendrauti su visuomene .
„Šiandien žmonės negirdi, kokios ekonominės politikos ruošiasi laikytis mūsų Vyriausybė. Vienintelis dalykas, ką mes girdime, tai yra tikslas subalansuoti biudžetą. Tarsi biudžetas gaivina ekonomiką. Gi yra priešingai, biudžetas naudojasi ekonomikos sėkme. Tad, iš ko tos vilties semtis, jeigu žmonės mato, kad Vyriausybė neturi jokio realistiško plano atgaivinti ekonomiką ir vis labiau klimpsta į skolas. Mano supratimu, nepasitikėjimas Vyriausybės veiksmais turi labai rimtą pagrindą“, – kalbėjo G. Chomentauskas.
Pašnekovo nestebina, kad nemažai žmonių dėl to, kad tapo bedarbiais, kaltina valdžios politiką.
„Nenuostabu, kad labai didelis procentas žmonių kaltina valdžią. Šiaip ar taip mūsų (valdžios – DELFI) galvos norėtų suversti visą bėdą pasaulinei krizei, tačiau akivaizdu, kad pasaulinė krizė destabilizavo ekonomiškai nestabilias šalis. Pavyzdžiui, kaimynystėje esanti Lenkija nuosmukio nepatyrė, sulėtėjo jos augimas, tuo tarpu Lietuva su savo „ekonominėmis inovacijomis“, kurios tik išgąsdino verslą ir žmones, nusirito į dugną“, – tvirtino psichologijos mokslų daktaras.
Lietuvoje šiuo metu darbo oficialiai neturi maždaug 326 tūkst. žmonių, nedarbo lygis sudaro 15,1 proc. darbingų šalies gyventojų.
Cituojant nuorodą į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 22-29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko reprezentatyvią viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 306 darbingo amžiaus, tačiau darbo neturintys respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 5,7proc..
