"Lietuvai pernai pasisekė, kad ji neturėjo euro. Jeigu Lietuva pernai būtų turėjusi eurą, būtumėte vykdę daug laisvesnę fiskalinę politiką ir šiuo metu galbūt atrodytumėte kaip graikai. Politikai yra linkę klausyti finansų rinkų, nes jeigu nesielgia teisingai - negauna pinigų. Finansų rinkos nėra tokios atlaidžios kaip Briuselis ar Frankfurtas. Lietuva dabar iš euro neturėjimo gauna naudos, nors tai ir nebuvo planuota. Tokiu keistu būdu tai leido šalies politikos kūrėjams suprasti krizės rimtumą”, - sako banko analitikas.
"Vyriausybės ateina ir praeina. Mes, analitikai, dažnai pervertiname tuos, kurie buvo atsakingi. Jeigu ši Vyriausybė sugriūtų ir ateitų nauja, kuri pareikštų, kad griežta fiskalinė politika buvo blogai, reikia pradėti išlaidauti, mažinti mokesčius, didinti išlaidas, nebesirūpinti biudžeto deficitu, tai būtų tas pats, kas šaukti, kad norite atrodyti kaip Graikija. O jeigu nauja Vyriausybė norėtų kai kuriuos dalykus atlikti kitaip, bet išlaikyti griežtą fiskalinę politiką, nemanau, kad ekonomikoje būtų ryškių pokyčių. Tai, kad atsiranda netikrumas dėl politikos, nėra labai gerai šaliai. Tačiau tai ir yra demokratija, kai vyrauja skirtingos nuomonės, kaip visas turi būti daroma",- interviu sako L. Christensenas.