Kaip „Lietuvos žinioms” komentavo Darbo ir socialinių tyrimų instituto vyr. mokslinis darbuotojas Arūnas Pocius, "yra gausybė nekvalifikuotų bedarbių, kurie galėtų dirbti tik prastai mokamą darbą paslaugų sferoje, bet už menką algą dirbti nenori, nes neretai pragyvena iš pašalpų. O darbdaviai ieško kvalifikuotų specialistų, įvairių darbininko profesijos atstovų, bet neranda.”
Tokios aplinkybės, anot jo, ypač nepalankios laikotarpiu, kai yra visos sąlygos, kad ekonomikos augimas būtų tvarus, tačiau verslo plėtros planai žlunga negalint rasti tinkamų žmonių į laisvas darbo vietas.
To priežastys jau ne kartą įvardytos: 2008 metų pabaigoje prasidėjusi recesija, gerokai sumažėjęs darbo užmokestis paskatino kvalifikuotos darbo jėgos emigraciją. Likę specialistai, kurie galėtų pramonėje kurti didelę pridėtinę vertę, sensta, o tiems, kurie galėtų dirbti, dažnai pasiūlomas toks darbo užmokestis, kad labiau apsimoka gyventi iš pašalpų arba ieškotis darbdavio, kuris moka "vokelyje".
"Taip atsiranda vadinamieji skurdo spąstai, kai darbo vietų yra, bet niekas arba negali, arba nenori jų užimti", – konstatavo analitikas.
Lietuvos darbo birža pranešė, kad gegužė buvo jau antras mėnuo, kai darbo jėgos paklausa lenkė pasiūlą. Gegužę darbo pasiūlymų įregistruota 1,7 karto daugiau, negu kreipėsi naujų bedarbių. Praėjusį mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius – 35,9 tūkst. – buvo didžiausias per visą darbo biržos veiklos laikotarpį. Tai 47 proc. daugiau negu prieš metus.
