KTU apklausos duomenimis, tik nedidelė dalis apklaustųjų - 7 proc. - nurodė, kad geriausia pensiją kaupti tik privačiuose fonduose.

„Viena vertus, valstybinio socialinio draudimo sistema negarantuoja orios senatvės Lietuvoje, nes senatvės išmokos yra mažos ir nesiekia nei pusės darbingo amžiaus asmens pajamų. Kita vertus, taupymas privačiuose pensijų fonduose, kaip rodo bent jau pastarųjų metų rezultatai, taip pat nebūtinai garantuos didesnę pensiją, nes įmokėtų įmokų grąža yra maža. O dar pridėkime infliaciją, fondų administratorių mokesčius, ar tai, jog kaupimas senatvės pensijai iš „Sodros“ įmokų pensijų fonduose atitinkamai mažina būsimos „Sodros“ senatvės pensijos dydį. Galų gale dalyvavimas tokiuose fonduose iš gyventojų papildomai reikalauja ir tam tikrų žinių bei laiko, kad būtų galima realiai dalyvauti fondo veikloje“, - apklaustųjų atsakymus paaiškina KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Giedrius Žvaliauskas.

Tačiau T. Krakauskas mano, kad tokius gyventojų atsakymus galėjo lemti ir apklausos metu naudota klausimų formuluotė – esą gyventojams nebuvo patikslinta apie kokius, antros ar trečios pakopos, pensijų fondus kalbama ir gauti atsakymai prasilenkia su realybe.

„Gauti atsakymai prasilenkia su dabartine situacija, kur iš 1,2 mln. darbo rinkos dalyvių 1 mln. kaupia II pakopos pensijų fonduose. Be to, 2011 rugpjūčio mėnesio LIPFA užsakyta apklausa parodė, jog tik 11 proc. apklaustųjų norėtų grįžti į „Sodrą“, kas iš principo reiškia, jog gyventojai pasitiki II pakopos pensijų fondais“, - teigia jis.

Kaupiantieji antros pakopos pensijų fonduose dalį lėšų nukreipia iš „Sodros“ į privačius pensijų fondus, tačiau dėl to jiems papildomai mokėti nereikia, o kaupiantieji trečios pakopos fonduose pensijai tai daro papildomai skirdami savo lėšų dalį.

Ketvirtadalis neturi nuomonės

Giedrius Žvaliauskas
26 proc. respondentų, KTU vykdytos apklausos metu, pasirinko atsakymą „Nežinau, sunku pasakyti“.

Tyrimo autoriai nurodo, kad šį atsakymo variantą santykinai dažniausiai pasirinko 18-24 m. amžiaus grupei priklausantys asmenys, kuriems dar pensija atrodo itin toli, tačiau šį atsakymą taip pat rinkosi apie penktadalis ir kito amžiaus asmenų.

„Gal dalis žmonių iš tiesų kaupimu pensijai nesidomi ir nesivargino atsakyti, kiti galbūt neturi informacijos, treti galbūt abejoja, ar apskritai investavimas į privačius pensijų fondus ilgalaikėje perspektyvoje gali atnešti naudos ypač po krizės. Tačiau vienareikšmio atsakymo nėra“, - sako G. Žvaliauskas.

Be to, tyrimo autoriai nustatė, kad nuomonė, jog geriausia pensiją yra kaupti tik „Sodroje“ yra susijusi su respondentų amžiumi.

„Vyresni respondentai yra labiau linkę pasirinkti „Sodrą“. Išsiskiria tik 25-39 metų amžiaus respondentų grupė, nes už pensijos kaupimą ir „Sodroje“, ir privačiuose fonduose pasisako 37,5 proc. respondentų, o už kaupimą tik „Sodroje“ – 27,5 proc. Asmenys išėję į pensiją labiausiai pasisako už valstybinę socialinio draudimo sistemą - 62,7 proc.“, - tyrimo rezultatus pristato G. Žvaliauskas.

Tyrimo autoriai taip pat nurodo, kad didėjant išsimokslinimui, laipsniškai didėja ir parama pensijos kaupimui ir „Sodroje“, ir privačiuose fonduose. O kuo įgytas išsimokslinimas yra žemesnis, tuo ir vėl didesnis prioritetas teikiamas tik „Sodrai“.

Nesutaria dėl galimybės leisti grįžti į „Sodrą“

Pasak G. Žvaliausko, vertinant pensijų kaupimą privačiuose fonduose susiklostė paradoksali situacija: gyventojai gali pasirinkti kaupti ir „Sodroje“, ir privačiuose fonduose, tačiau kartą pasirinkę tokį būdą vėliau jo negali atsisakyti.

„Taip išeina, kad norint nutraukti lėšų kaupimą senatvei fonduose reikia arba išeiti į pensiją arba numirti“, - sako jis. - Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte Vyriausybė siūlo nuo 2013 m. pradžios iki rugsėjo 1 d. pensijų fondų dalyviams suteikti galimybę pasitraukti iš privačios pensijų sistemos, tačiau dar reikia Seimo pritarimo, kad siūlomas pakeitimas taptų realybe.“

Jo manymu, sprendimas būtų naudingas tiems žmonėms, kurie nebenori toliau dalyvauti privačiame pensijų kaupime.

Tačiau T. Krakauskas laikosi priešingos nuomonės ir sako, kad galimybė antros pensijų kaupimo pakopos dalyviams grįžti į „Sodrą“ nėra „itin geras“ sprendimas.

„Pati pensijų reformos esmė, kuomet 2004 metais buvo sukurti dabar galiojanti II pakopos sistema, buvo mažinti ateities pensininkų priklausomybę tik nuo „Sodros“. Tad iš esmės į „Sodrą“ leisti grįžti reikėtų tik tiems žmonėms, kuriems iki pensijos liko keleri metai, nes dėl sumažintų įmokų į privačius pensijų fondus, tai yra, nuo 5,5 proc. Iki 2 proc. anksčiau, o šiemet iki 1,5 proc., šie žmonės yra sukaupę reikšmingai mažesnę sumą II pakopos pensijų fonduose nei galėjo tikėtis tuo metu, kai pasirašė kaupimo sutartis“, - sako jis.

Pasak T. Krakausko, problema iškyla dėl to, kad didžioji dalis žmonių yra pasimetę ir nesupranta siūlomos reformos ir jos galimos naudos, tad dalyvių sprendimai nebus pamatuoti, juos laisvai gali nulemti viešai skleidžiama neigiama informacija tiek apie pačią sistemą, tiek konkrečiai apie II pakopos pensijų fondus.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2011 m. lapkritį - gruodį KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba. Apklausoje dalyvavo 1,187 tūkst. žmonių.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)