Kokios kartojamos klaidos užkerta kelią verslui, o kartais jį net pražudo? Atsakymo į šį klausimą ieškojome kartu su plėtros kapitalo fondų valdymo bendrovės „LitCapital“ įkūrėju ir vadovaujančiuoju partneriu Šarūnu Šiugžda.
Pirma klaida – užmerktos akys
Dažnai įsisukę į darbus verslininkai nepastebi akivaizdžių įmonės pokyčių.
„Paprastai tariant, verslininkai per ilgai verslą laiko savo darbo vieta ir visiškai nepastebi, kaip verslas tampa pakankamai didelis, todėl būtina ryžtis pokyčiams. Verslui išaugus turi būti sukurta korporacinė struktūra, suformuota savarankiška vadovybė, sugebanti priimti strateginius sprendimus“, – aiškino Š. Šiugžda.
Antra klaida – noras kontroliuoti
„Įprasta, kad verslininkai nenori samdyti nemažą patirtį turinčių vadovų ar juo labiau tokių ugdyti, – dar vieną problemą įvardijo Š. Šiugžda ir paaiškino, kad tai rodo perdėtą norą viską kontroliuoti. – Tokia verslo politika veda prie silpnos komandos sindromo, pataikaujančių pavaldinių ir nesugebėjimo susidoroti su elementariomis problemomis.“
Trečia klaida – pasitikėjimo stoka
„Man nereikia jokių partnerių, jie tik apgaus“, – tokius argumentus beria kitais verslininkais, rizikos ar plėtros kapitalo fondais bijantys pasitikėti verslininkai, nesuvokiantys, kad toks elgesys gali užkirsti kelią sėkmingai verslo plėtrai.
„Ši klaida dažna tarp vyresnės kartos verslininkų, nešančių liguisto sovietinio mentaliteto palikimą“, – sakė Š. Šiugžda.
Ketvirta klaida – savęs pervertinimas
Pasitikėjimas savimi – gera savybė, tačiau nukrypimas nuo normos dažnai gali būti žalingas. Verslo pasaulyje būtina ne tik išklausyti, bet ir išgirsti kitus, vengti „visažinio prie upelio“ vaidmens.
Pašnekovo teigimu, dalis verslininkų save vertina neobjektyviai: „Dažnai per daug susireikšminama, neįvertinama, kad plėtojamas verslas nėra ypač tvarus, nesukuria didelės pridėtinės vertės, o dirbanti komanda nėra savarankiška, jai trūksta profesionalumo, išsilavinimo.“
Penkta klaida – per menkos investicijos
Š. Šiugžda įsitikinęs, kad plėtojant verslą nederėtų vadovautis požiūriu, esą investuoti per daug rizikinga: „Lietuvoje į verslą reinvestuojama gerokai per mažai. Deja, verslo melžimas veda prie sunykimo.
Be to, prarandama puiki proga kol kas dar generuojamą pelną investuoti į didesnę pridėtinę vertę, o ne pravalgyti.“
Šešta klaida – nepakankamai aiškus verslo modelis
„Dažnas verslininkas net nesuvokia, ką reiškia verslo modelis ir kodėl jis turi būti kuo aiškesnis, – sakė pašnekovas. – Jei užsiimi bandelių kepimu, tai nebūtina jų vežioti pačiam, nes tai visai kitas verslas ir tiek skirtingos veiklos imtis tikrai neverta.“
Septinta klaida – orientavimasis į pelną
Aklas pelno vaikymasis nėra ir niekada nebuvo sėkmingo verslo receptas. Š. Šiugždos nuomone, verslas, paremtas pinigų siekiu ir pigia darbo jėga, galinčia sukurti tik žemą pridėtinę vertę, pasmerktas anksčiau ar vėliau žlugti.
Aštunta klaida – inovacijų trūkumas
Klysta manantys, kad investuoti reikia tik į technologijų įmones. „Jeigu nesiekiama kurti naujoviškų produktų, net ir keptuvių gamintojas yra pasmerktas žlugti, – teigė Š. Šiugžda. – Didelė dalis Lietuvos įmonių sukuria mažą pridėtinę vertę, todėl žvelgiant į ateitį galima numanyti, kad neinvestuodamos į naujoves daugelis jų žlugs.“
Tikėtina, kad šios prognozės ims pildytis, kai darbo užmokestis pradės sparčiau augti, o įmonės tam nebus pasirengusios.
Devinta klaida – rinkos ribojimas
Laivas prekių ir paslaugų judėjimas suteikia neribotas galimybes, o tuo nepasinaudoti būtų paprasčiausiai kvaila.
„Mitas, kad prekes Vakaruose parduoti sunkiau, sugrius, jei įmonės savininkas mokės vieną ar kelias užsienio kalbas, skirs laiko pažintims su perspektyviais klientas ir aktyviai su jais bendraus, – sakė Š. Šiugžda. – Žinoma, nereikia tikėtis, kad nemokėdamas užsienio kalbų ar kartą pasamdęs vidutinio rango vadybininką kontaktams užmegzti ką nors pasieksi. Pats verslininkas turi būti aktyvus.“
Dešimta klaida – miglota ateitis
„Kai kurie verslininkai elgiasi taip, lyg būtų nemirtingi, – šyptelėjo Š. Šiugžda. – Net artėjant pensiniam amžiui ar jo sulaukę jie nemąsto, ar plėtojamą verslą perduos šeimos nariams, ar parduos. Dažnai neturima jokio plano.“
***
Augindamas savą viziją verslininkas į ją investuoja gyvenimo santaupas (arba ant pečių užsikrauna įsipareigojimus bankams), laiką (dažnai tenka dirbti ne tik dienomis, naktimis, bet ir per šventes) ir, žinoma, nervų ląsteles.
Būtent dėl neišmatuojamų pastangų siekiant įgyvendinti idėją ir dėl paniškos baimės ją prarasti dauguma verslininkų dirba pagal tokį modelį: viską sugalvosiu, sukramtysiu, perduosiu ir dar prižiūrėsiu, kad nurytų.
Toks požiūris yra klaidingas. Reikia mokytis pasitikėti savo komanda, domėtis naujovėmis, ryžtis pokyčiams ir kurti kokybiškus produktus. Verslo pasaulis dinamiškas, todėl dirbant savo terpėje būtina bent kartkartėmis žvilgtelėti į horizontą.
