Per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį žlugo bent keturiolika bankų: „Sekundės bankas“, „Apus“, „Ateitis“, „Kredito bankas“, „Nida“, „Aurabankas“, „Vakarų bankas“, „Komercijos ir kredito bankas“, Lietuvos akcinis inovacinis bankas (LAIB), „Litimpeks“ ir kiti. Didžiausias smūgis Lietuvos bankininkystei buvo 1995 m., kada Lietuvos bankas sustabdė veiklą dviejų bankų „Litimpeks“ ir LAIB, tai buvo beveik trečdalis tuometinės bankų sistemos apyvartos.

„Verslo žinių“ duomenimis, tuomet LAIB pradangino 271 mln. Lt, „Litimpeks“ - 150 mln. Lt, bankininkai - suimti, jiems iškeltos bylos dėl turto pasisavinimo ar iššvaistymo itin stambiu mastu. Dėl bankų vadovų sulaikymo kilusi panika ir indėlių atsiėmimas tuos bankus galutinai sužlugdė.

Po kelių savaičių paaiškėjo, kad paskutinę dieną prieš banko veiklos sustabdymą savo indėlį spėjo atsiimti tuometinis premjeras Adolfas Šleževičius, dėl ko vėliau buvo atstatydintas.

Po šio bankinės sistemos sukrėtimo sugriežtėjo bankų priežiūra. Nuo 1996 m. visi komerciniai bankai privalo vadovautis tarptautiniais apskaitos standartais, kurių vykdymą tikrina tarptautinės pripažintos audito firmos, įgyvendintos kelios ES direktyvos, nuo 2009 m. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, visi indėliai iki 100 tūkst. eurų apdrausti šimtu procentu, kas sudaro didžiąją dalį Lietuvoje laikomų indėlių.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seime pristatinėdama banko „Snoras“ padalinimui po perėmimo reikalingų įstatymų projektus ketvirtadienį ramino Seimo narius, kad nieko panašaus į praėjusias krizes nenutiks.

„LAIB'o laikais nebuvo indėlių draudimo sistemos, todėl visi indėlininkai savo indėlius atgavo per elementarią bankroto procedūrą, per kurią buvo išieškomas turtas ir su indėlininkais atsiskaitoma, dabar veikia indėlių draudimo sistema“, - sakė I. Šimonytė.

J.Čičinskas: bankininkystės laikai anksčiau buvo beveik laukiniai

Jonas Čičinskas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas nepriklausomybės pradžioje bankininkystės laikus vadina pusiau laukiniais.

„Anie metai tokie puslaukiniai, bankininkystė buvo prastai prižiūrima. Ilgai centrinis bankas buvo toks savotiškas (...) veiklos kriterijai, standartai, profesionalumo lygis šlubavo daugiau nei viena koja“, - DELFI sakė J. Čičinskas. Jo teigimu, iki šių dienų problemų valdymas labiau standartizavosi prisitaikant prie ES reikalavimų, sukurtas indėlių draudimo fondas. Todėl ir banko „Snoras“ nacionalizavimas vyksta profesionaliau, iš anksto pasirūpinus indėlininkų interesais.

Buvęs ilgametis Vertybinių popierių komisijos vadovas Virgilijus Poderys laikosi panašios nuomonės.

Virgilijus Poderys
„Be abejo tam absoliučiai pritariu, kad dabar indėlininkų apsauga, tai, ką turi valstybė tokioje situacijoje, dabar skiriasi kaip diena ir naktis. Veiksmai absoliučiai tikslūs, aiškūs, greiti ir prognozuojami, ką dabar daro centrinis bankas, Vyriausybė ir Seimas. Tada (10 dešimtmečio viduryje) buvo improvizacijos. Palyginti su tuo, ką matau dabar, tai net nepalyginama. Visų pirma, nebuvo indėlių draudimo fondo, dabar yra. Valstybė įsipareigoja iki 100 tūkst. eurų, tuo metu nebuvo. Kalbant apie plačiuosius gyventojų sluoksnius, tai kokie 99 proc. indėlių yra valstybės garantuoti ir tai svarbiausia“, - kalbėjo V. Poderys.

Šiomis dienomis Lietuvai nacionalizuoti banką lengviau ir dėl to, kad pastaraisiais metais tokių žingsnių pasaulyje dėl finansų krizės padaryti buvo ne vienas, sako Lietuvos bankų asociacijos vadovas, ilgametis Lietuvos banko darbuotojas Stasys Kropas.

„Tuo metu buvo visiška nežinomybė ir jokios informacijos. Tuomet žinių neturėjo netgi konsultantai ir tarptautinės organizacijos (...) dabar daug patirties pasaulyje“, - sakė S. Kropas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją