Rusija stengiasi suktis iš susidariusios padėties. Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pasirašė ekonominio augimo tempų didinimo priemonių planą. Jo teigimu, šiame plane numatytos priemonės, būtinos investiciniam aktyvumui skatinti, smulkiam ir vidutiniam verslui vystyti, „Nacionalinės gerovės fondo“ ir pensijų kaupimo lėšoms investuoti. Čia numatomos ir priemonės, kaip Rusijos ekonomika galėtų prisitaikyti prie Pasaulio prekybos organizacijos sąlygų.
Prezidentas Vladimiras Putinas viliasi, kad į tris milžiniškas infrastruktūros statybas (Centrinis žiedinis kelias, Transsibiro magistralė ir greitaeigių traukinių geležinkelio magistralė Maskva-Kazanė) iš „Nacionalinės gerovės fondo“ bus investuota 450 milijardų rublių (35,58 milijardo litų).
Ekonominio augimo sulėtėjimas Rusijos visuomenėje atnaujino diskusijas apie viešųjų finansų politikos įtaką ekonominei plėtrai, o kai Ekonominės plėtros ministerijos oficialios prognozės dėl BVP augimo tempų pradėjo badyti akis ir teko jas koreguoti, ekonominio augimo skatinimo per viešuosius finansus klausimas buvo įtrauktas į valstybės pirmųjų asmenų ekonominių pasitarimų darbotvarkes. Tai laikraštyje „Vedomosti“ rašo Rusijos užsienio prekybos akademijos rektorius Sergejus Sinelnikovas-Muryliovas.
Ekspertas primena, kad paprastų ekonominio augimo skatinimo per viešuosius finansus priemonių, kurios padėtų greitai pajusti poveikį, deja, nėra. Svarbios reformos greitai ir neskausmingai vyksta itin retai. Trumpalaikių valstybinės politikos viešųjų finansų priemonių, kurios sušvelnina ekonominio aktyvumo svyravimus, galimybės yra ribotos.
Prielaidos, kurioms esant trumpalaikės skatinimo priemonės yra veiksmingos, Rusijoje neįgyvendintos, realioji ekonomika labai silpnai reaguoja į valstybės išlaidų padidėjimą. Be to, nėra galimybių padidinti valstybines išlaidas vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Todėl vienintelis galimas sprendimas – ilgalaikio augimo prielaidų ieškojimas ir formavimas tiek išlaidų struktūroje, tiek ir viešųjų finansų institutuose. Priemonės turi būti nukreiptos į gamybos (žmogiškojo ir fizinio kapitalo) veiksnių apimčių ir kokybės didinimą, gamybos produktyvumo kėlimą, be kita ko, ir infrastruktūros, transporto ir ryšių plėtros bei viešųjų institutų gerinimo keliu.
Deja, ekonominio augimo reanimavimas valstybinėmis išlaidomis padės neilgai, praėjusią savaitę pažymėjo „Vedomosti“. „Sberbank“ paskaičiavimais, per pirmuosius metus „Nacionalinės gerovės fondo“ lėšos paspartins ekonomikos augimą 0,9 procentinio punkto.
Vėliau šis poveikis palaipsniui mažėja, todėl per dvidešimt metų augimą tai paskatins vidutiniškai 0,12 procentinio punkto. Valstybės investicijų apimtis padidinus trigubai, pirmaisiais metais galima pasiekti 1,9 procentinio punkto, o nuo antrųjų iki dvidešimtųjų – tik 0,14 procentinio punkto augimą. Straipsnio „Pinigai ir trumpalaikis augimas“ autoriaus duomenimis, panašias išvadas padarė ir Aukštosios ekonomikos mokyklos specialistai, nagrinėję valstybinių išlaidų augimo įtaką ekonominei plėtrai.
Panašią išvadą daro ir pirmadienį laikraštyje „Kommersant“ publikuoto straipsnio autorius. Kad augtų Rusijos BVP, reikia arba stebuklo, arba struktūrinės ekonomikos pertvarkos. Tačiau Ekonominės plėtros ministerijos vadovo Aleksejaus Uliukajevo arsenale – tik pinigai, o ir tų nedaug. Tačiau būsimam augimui rastas platus pagrindas – augimas vyks mažinant verslo išlaidas, didinant jo konkurencingumą bei resursų prieinamumą plėtrai.
Ekonomikos ministerijai belieka pasikliauti valstybinėmis kompanijomis ir „didinti investicinį aktyvumą“ dalį „Nacionalinės gerovės fondo“ ir pensijų lėšų investuojant į projektus, „skatinančius spartesnį ekonominį augimą“.
