Ši tvirta dauguma buvo pasiekta po karštų debatų parlamente. Estija tapo 13-a iš 17 euro zonos šalių, pritarusia 440 mlrd. eurų EFSF galių išplėtimui.
Visos 17 euro zonos šalys turi ratifikuoti EFSF projektą, įkurtą prasidėjus dabartinei Europos Sąjungos (ES) skolų krizei, kurios centre atsidūrė Graikija.
Vokietija ir Kipras šio fondo sustiprinimui irgi pritarė ketvirtadienį, o Austrija turėtų tai padaryti penktadienį.
Paskutinės trys šalys - Malta, Nyderlandai ir Slovakija - planuoja balsuoti spalio pradžioje.
Slovakijos lyderiai dar nesutaria dėl balsavimo datos, taip pat abejojama, ar įstatymų leidėjai pritart EFSF sustiprinimui.
Estijos, kuri eurą įsivedė šių metų sausį, įstatymų leidėjai kelias dienas diskutavo dėl šalies dalyvavimo šiame fonde.
Estijos indėlis į ESFS turėtų sudaryti apie 1,995 mlrd. eurų (6,89 mlrd. litų).
Premjero Andruso Ansipo centro dešinioji valdančioji koalicija, kuri tvirtai pritarė Estijos dalyvavimui šiame euro zonos finansinės pagalbos fonde, kontroliuoja 56 mandatus 101 vietą turinčiame parlamente.
Tačiau perspektyva, kad naujausia euro zonos narė, pagarsėjusi apdairia biudžeto politika, turės skirti lėšų EFSF, pakurstė nepasitenkinimą 1,3 mln. gyventojų turinčioje šalyje ir netgi tarp vyriausybės narių.
Daugiau nei dvi dešimtys įstatymų leidėjų balsavime nedalyvavo, nors kol kas neaišku, kurių partijų nariai.
A.Ansipo Reformų partijos parlamentaras Igoris Grazinas pabrėžė didelį susirūpinimą dėl EFSF, balsuodamas prieš.
"Negaliu suprasti, kaip EFSF išgelbės Europą ir Graikiją. Kiekvienas normalus žmogus supranta, kaip Haris Poteris įveikė Voldemortą, tačiau kad EFSF ištrauks Europą iš krizės tėra pasaka", - pareiškė jis.
"EFSF nesprendžia problemų, jis tik pasiima pinigus", - I.Grazinas sakė parlamentui.