Savo įsitikinimus vaikinas nusprendė įtvirtinti dokumentiniame filme „The Bubble“, kuriame kalbinami ekonomistai, numatę finansų rinkos griūtį ir nekilnojamo turto burbulo sprogimą. Šį pavasarį viešumoje pradedamas rodyti filmas susuktas už 12 tūkst. dolerių (31,7 tūkst. Lt).

J. Morrisonas pasakojo, kad dėl mažo filmo biudžeto, keliaujant po Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), jam teko aplenkti viešbučius ir naktis praleisti automobilyje.

Valdžia nematė, kas artėja?

„Įsivaizduokite ekonomiką, kur staiga nebėra darbo, žmonės netenka namų. Taip yra nutikę milijonams amerikiečių“, - Vilniuje savo filmo pristatymą pradėjo amerikietis.

Pasak jo, didžiausias akmuo dėl nekilnojamo turto burbulo ir finansų rinkos krizės turėtų slėgti JAV valdžios pečius.

„Valdžia tikino, kad nemato, kas ateina. Jie ir toliau skatino skolinimąsi, vartojimą. Šiuos sektorius pildė valdžios pinigais“, - pasakojo svečias.

Kol dalis ekonomistų prieš 2007 m. viešumoje įspėjo apie artėjančias grėsmes ekonomikai, JAV federalinis rezervas (JAV centrinis bankas – DELFI) neigė, kad krizė jau čia pat.

Finansinių krizių priežastis – palūkanų normų reguliavimas

J. Morrisonas tiki, kad visų finansinių krizių priežastis ne neatsakingas verslas, o palūkanų normos.

„Pavyzdžiui, jei kepėjas iškepa dešimt kepalų duonos, jis turi du pasirinkimus: arba jas suvalgyti, arba išsaugoti ateičiai. Pasirinkęs antrą variantą, jis gali paskolinti arba parduoti. Kaskart, kai skolinatės, supraskite, kad tai yra tam tikros vertybės skolinimasis. Istorijoje ta vertybe buvo pasirinktas auksas. Tačiau dabar turime centrinius bankus (Lietuvos atveju Europos centrinis bankas), kurie tas kainas nustatinėja. Palūkanų norma – tai skolinimosi kaina. Jei norite pinigų – turite už juos sumokėti“, - savo kalbą tęsė amerikietis.

„Taigi manau, kad krizių šaknys yra tai, kad centriniai bankai iškreipia palūkanų normas ir žmonėms leidžia naudotis daugiau nei yra sukaupta“, - pabrėžė dokumentinio filmo kūrėjas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) organizuotame pristatyme dalyvavęs ekonomistas teigė, kad palūkanų normos turėtų veikti pagal ekonomikos principus: jei pasiūla didelė, kaina krenta, jei jaučiamas deficitas – ji kyla. Tačiau, jo įsitikinimu, jokiu būdu prie šio reguliavimo neturėtų prisidėti centriniai bankai.

Interviu su vienu iš filmo herojų galite žiūrėti ČIA.

Net nebespausdina, o tik įrašo kompiuteryje

„Jei turi daug obuolių, jų kaina bus nedidelė. Jei turi daug tai tas pats bus ir su palūkanų normomis. Jos bus mažos. Tuomet pasiskolinti gali labai pigiai. Bet kai centriniai bankai reguliuoja palūkanų normas ir jas mažina, santaupų daugiau tai nėra, kad tai nutiktų. Tai ką jie daro? Tiesiog spausdina papildomus pinigus. Dabar net nebespausdina, tiesiog pakoreguoja skaičiukus kompiuteriuose“, - įspėjamai kalbėjo amerikietis.

Būtent dėl šios priežasties, įsitikinęs dokumentinio filmo kūrėjas, valstybė, mažindama palūkanų normas, įklampino daug gyventojų į nepanešamas skolas.

Jimmy Morrisonas
„Gyventojams tiesiog buvo sakoma, kad kiekvienas gali turėti savo namą. Ir ne vieną, o gal net du. Ir ne tokį, kokį planavai, o dvigubai didesnį“, - sakė J. Morrisonas.

Tačiau didinant pinigų pasiūlą ne tik palūkanos mažėja, kartu kyla kainos.

„Prispausdinti pinigai ekonomiką pasiekia per tuos kanalus, kur valdžia turi prieigą – bankų sistema, finansų sektorius. Kai tą sferą pasiekia pinigai, tame sektoriuje pradeda augti kainos pirmiausiai, o eilinis gyventojas tų pinigų dar nejaučia, bet jau turi bankams susimokėti pakilusiomis kainomis“, - gąsdino amerikietis.

Vienas iš skausmingiausių, dokumentinio filmo kūrėjo nuomone, kirčių JAV ekonomikai buvo JAV federalinio rezervo sprendimas 2003 m. palūkanų normas sumažinti nuo 6,5 proc. iki 1 proc.

„Bet tai nebuvo susiję su tikra pinigų pasiūla rinkoje, - sakė svečias. - Laikas bėgo ir žmonės suprato, kad iš tiesų tų atsargų, dėl kurių turėjo sumažėti palūkanų normos, iš tiesų nėra. Palūkanų normos pradėjo vėl augti. Ir taip gyventojai susidūrė su problemomis“.

Dokumentinio filmo pristatymo filmuką galite pažiūrėti ČIA.

Būstus dalino ir neturint pradinio įnašo

Iki krizės JAV gyventojams buvo aukso laikai. Išsilaisvinti iš nuomos gniaužtų buvo galima labai lengvai.

Kaip pasakojo J. Morrisonas, JAV paskolą būstui buvo galima pasiimti vos ne su 0 proc. pradiniu įnašu. Taip pat buvo valdžios įsteigta agentūra, kuri padėjo neturtingiems gyventojams nusipirkti namus be jokių išankstinių įnašų.

„Žinoma, ir bankai čia šiek tiek prisidėjo. Bet, aišku, jie žinojo, kad jei jiems bus problemų, juos išgelbės valstybė, tiesiog prispausdindama daugiau pinigų, - kalbėjo amerikietis. - O jūs dar nepastebėjote, kad prieš kiekvieną krizę matomas labai stipriai padidėjusi pinigų pasiūla?“

Visi, pasak ekonomisto, tame tarpe ir valdžios institucijos, dar nėra išmokę karčių istorijos pamokų: per krizę verslui ir gyventojams tenka susiveržti diržus, tačiau valdžia to nedaro – atvirkščiai, ji bando padidinti išlaidas, kad neva skatintų vartojimą.

Laukia miestų bankrotų

Visgi daugiau valdžiai už nemažinamas išlaidas kliūva nuo filmo kūrėjo dėl pinigų spausdinimo.

J. Morrisonas įsitikinęs, kad žiaurias to pasekmes jau jaučia kiekvienas Amerikos gyventojas – kainos pakilę.

„Ateityje bus dar blogiau. Miestai pradės bankrutuoti. Žmonės, kaupiantys pensijas privačiuose fonduose, nesulauks tokios senatvės, kokia žadama. Manau, kad artimiausius dvidešimt metų JAV nebus geriausia pasaulyje gyventi šalimi“, - prognozavo amerikietis.

J. Morrisonas įspėjo, kad didelės infliacijos kol kas gyventojai nejaučia, nes JAV federalinio rezervo „sukurti“ pinigai dar nėra įsilieję į ekonomiką. Kadangi rezervas pradėjo mokėti palūkanas už jame laikomus pinigus, visgi dar daug šlamančiųjų nėra pasiekę sistemos.

Dar vieną interviu filmui galite žiūrėti ČIA.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (304)