„Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad verslo bendrovės šiuo metu jau investuoja į informacines technologijas, rengdamosi euro įvedimui 2015 m. Tai ką – tie pinigai yra metami į kažkokią šiukšlių dėžę? Jeigu, sakykime, metų eigoje išaiškės, kad euras vis dėlto bus neįvestas, juk viskas sensta, jeigu tie pinigai bus įdėti ir euras atidėtas kažin kiek laiko, tai, be abejo, paskui reikės jau investuoti į kitas informacines technologijas“, – sakė G. Nausėda.
Ekonomistas pabrėžė, jog klaidinga galvoti, kad į euro zoną mes galime įstoti bet kada. G. Nausėdos teigimu, tokio šanso kaip kitąmet vėliau gali tekti ilgai laukti.
„Mes įsivaizduojame, kad euro įvedimas yra, jeigu kalbant krepšinio terminais, kažkoks trijų metrų skersmens krepšinio lankas, į kurį kamuolį gali įmesti bet kada. Šiandien nenoriu, įmesiu rytoj... Bet juk taip nėra. Mes šiuo metu turime tikrai labai neblogas sąlygas patekti į euro zoną tiek dėl infliacijos, tiek dėl valstybės skolos, tiek dėl net biudžeto deficito, o rytoj nėra jokių garantijų, kad pasaulyje infliacija neišaugs, Europoje infliacija neišaugs, Lietuvoje infliacija neišaugs... Ji gali išaugti ir mums gali būti labai sunku į tą korsetą įsisprausti 2015 ar 2016 m.“, – perspėjo G. Nausėda.
Jis įžvelgė ir dar vieną esminę įsisenėjusią Lietuvos politikos problemą – nesugebėjimą apsispręsti dėl strateginių klausimų.
„Būtent tai ir yra turbūt pagrindinė Lietuvos problema, čia jau politikos turbūt problema, kad mes į viską žiūrime iš atvėsusių cepelinų pozicijos. Kitaip tariant, gal reikia, bet gal ir ne, gal norim, bet gal ir ne... Tai mes taip nieko ir nepadarom: nei energetikos sistemoje, nei euro įvedime, nei kažkuriose kitose srityse. Mes, tiesą sakant, neužsibrėžiame sau jokių kietesnių tikslų ir nemėginame dėt visų pastangų tiem tikslam įgyvendinti. Aš matau čia kaip struktūrinę įsisenėjusią Lietuvos politikos problemą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Visą laidos „Atviras pokalbis“ įrašą galite rasti čia.
