„Aistra tam, ką darai yra raktas į sėkmę,“ – tikina šiuo metu Kinijoje gyvenantis J.Mack. Lietuvos pilietybę turintis verslininkas ten valdo vieną didžiausių šalies kompanijų „Automative China“.
Birželio pradžioje J.Mack trumpam grįš į Lietuvą – jis dalyvaus lyderystės forume Kaune „Forum One“ ir Pasaulio lietuvių ekonomikos forume.
Jūsų dėmesiui – pokalbis su J. Macku.
– Papasakokite, kaip prasidėjo Jūsų karjera?
– Man visada patiko automobiliai, todėl nedvejodamas priėmiau geriausią darbo pasiūlymą kompanijoje „General Motors Australia“. Į darbą visada ateidavau laiku, dirbau rimtai ir atsakingai, bet nuolat ieškodavau dar geresnio varianto. Šią sistemą kartojau tol, kol patekau į automobilių dizaino departamentą ir supratau, kad čia mano vieta.
Manau, kad karjera yra ribotų pasirinkimų, kurie prieinami tuo metu, rezultatas. Mano karjera susiklostė taip, kad šiandien pats esu vadovas. Niekada nemėgau standartinių, vidutinių ar pusėtinų dalykų. Kai buvau jaunas, negalėjau pakęsti jokių kompromisų ir vadovaudavausi tik kraštutinumais. Netgi šiandien man labiau patinka pakilimai ir nuosmukiai, nei ramus, stabilus ir nuobodus gyvenimas
– Šiandien esate kompanijos „Automotive China“ prezidentas. Valdyti tokią didžiulę kompaniją buvo jūsų tikslas? Kaip pavyko tai pasiekti?
Siekiant tikslų ir kuriant sėkmingus produktus, mano visų laikų mėgstamiausia priemonė yra... pasitikėjimas savimi. Jis turėtų būti toks pat savaime suprantamas, kaip aistra mokytis ir tobulėti. Niekas į verslo pasaulį nepatenka jau viską žinodamas, tad labai svarbu būti atviram nuolatiniam mokymuisi.
Aš pats kasdien išmokstu vis ko nors naujo ir tai gyvenimą daro įdomų. O mane jauną. Bet vėlgi, visa tai be aistros tam, ką darai – nieko nereiškia. Aistra yra raktas į sėkmę.
– Kokių savybių privalo turėti žmogus siekiantis tapti lyderiu?
– Jis privalo išlaisvinti savo kūrybiškumą ir paskatinti tai padaryti tuos, kurie yra šalia ir nuo kurių priklauso jo tikslo sėkmė. Nuo pat civilizacijos pradžios, tūkstančiai ieškojo atsakymo į šį klausimą. Pradedant indų epų herojumi Rama, aukštinusiu herojiškas lyderių savybes, graikų filosofu Platonu, nagrinėjusiu lyderių savybes savo veikale „Respublika“ ir daugeliu kitų.
Mano manymu, lyderis – tai žmogus galintis daryti įtaką kitiems arba įtikinti juos padaryti, kažką prasmingo. Lyderis turi gebėti kitiems perteikti savo viziją, taip pat suburti komandą bendram tikslui. Apibendrinant, lyderis tai žmogus, kuris turi pasekėjų. Kiekvienas manantis, kad yra lyderis arba norintis tokiu tapti, turėtų uždėti varneles prie šių punktų: maksimaliai išnaudoju savo profesinius įgūdžius, darau tai, kas turi prasmę ir tai, kam jaučiu aistrą.
– Ar lyderystė įgimta ar išsiugdoma?
Aš teigiu, kad tiesiausias kelias į sėkmę – ne lipti kitiems per galvas, ne vogti idėjas, ne rinktis lengviausius ir saugiausius būdus, ne kaip mulus gainioti komandos narius, o sukuriant tokią atmosferą, kad tie, kurie yra šalia tavęs, galėtų augti ir plėstųsi jų galimybių ribos. To pasiekiama per pasitikėjimą. Kai žmonės, esantys šalia, tavimi pasitikės – jie išlaisvins savo kūrybiškumą.
Daug žmonių mūsų gyvenimuose yra tik praeiviai – jie ateina ir išeina, bet tik tikri draugai palieka pėdsakus širdyje. Kad suimčiau save į rankas aš naudojuosi galva, kad suvaldyčiau kitus – širdimi. Pyktis yra tik žingsnis iki pavojaus. Jei kažkas jus išdavė kartą – tai jo kaltė, jei jis jus išdavė du kartus – tai jau jūsų problema. Mokykitės iš kitų daromų klaidų. Mes negyvename taip ilgai, kad jas visas išbandytume patys.
Gimti gražiu yra laimingas gamtos atsitiktinumas, tačiau lyderiai, mano supratimu, yra visai kas kita. Lyderiais ne gimstama, lyderiais tampama įgyjant lyderiavimo įgūdžių. Nėra pradžios ar pabaigos. Vakar diena jau istorija, rytojus – paslaptis, o šiandiena – dovana.
– Žiniasklaida rašo, kad daug pasiekę žmonės mažai miega. Ar tai tiesa ir apie jus?
– Didžiulė atsakomybė ir įtampa vadovauti daugybei žmonių. Kaip atsipalaiduojate laisvalaikiu? Ar jo išvis lieka?
– Esu labai užsiėmęs žmogus, tačiau kiekvieną rytą ir vakarą skiriu sau – savo asmeniniam tobulėjimui. Šis laikas toks pat svarbus, kaip tas, kurį praleidžiame darbe. Galų gale, mes esame vertinami ne pagal tai, kiek daug darbo turime, o pagal tai, kiek užduočių įvykdome ir kaip jas atliekame. Kad būčiau sėkmingas, lioviausi derinęs darbą su malonumais ir pabandžiau patį darbo procesą padaryti malonesniu.
– Esate gyvenęs ir dirbęs Australijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Kinijoje, pažinęs daugybę verslo rinkų. Kaip manote, kokios yra Lietuvos galimybės globaliose rinkose?
– Prieš trylika metų Kinija tebuvo po visą šalį netvarkingai išdėstytų kaimų ir miestų rinkinys. Dėl reformos ir Vyriausybės pertvarkų, šiandien Kinija turi Pasaulio fabriko reputaciją. Europos šalys ją pagaliau priima kaip vieną galingiausių pasaulinių verslo taškų.
Lietuvai reikia bendradarbiavimo vizijos. Norint paskatinti investicijas, pavyzdžiui, su Azijos šalimis, reikia mokėti pateikti išsamesnę informaciją, kaip pasiekti Europos, įskaitant ir Lietuvos, rinką. Daugeliui Azijos gyventojų vis dar sudėtinga perprasti, kaip veikia sudėtingos Europos Sąjungos procedūros.
