Interviu savaitraščiui „Veidas“ ji sakė, kad reikės padaryti dar daug darbo norit pakeisti situaciją.
Klausiama, ar sugriežtinti reikalavimai greitųjų kreditų bendrovėms davė kokių rezultatų, I. Šimonytė atkreipė dėmesį į pačių žmonių elgesį.
„Iš tikrųjų, pasaulyje egzistuoja šis verslas - jis nėra nelegalus ar kažkokiu būdu draudžiamas. Iš esmės palūkanos kitose šalyse kartais būna gerokai egzotiškesnės nei 200 proc.
Kita vertus, akivaizdu, kad reikės padaryti dar daug darbo, kad žmonės neprisiimtų kvailų finansinių įsipareigojimų. Man ir pačiai teko susidurti su tokiais atvejais, kai žmonės, paklausti, kam paėmė greitąjį kreditą, pamini ir išmaniuosius telefonu, ir visokias kitas kvailybes.
Jei neturi finansinio pajėgumo tokiam daiktui pirkti, skolinti už 100 proc. arba 50 proc. palūkanų tokiam pirkiniui yra visiškai kvaila, ir reikėtų, kad žmonės tai suprastų“, - kalbėjo ji.
I. Šimonytės nuomone, žmonės klaidingai mano, kad pinigai traukiami nežinia iš kur.
„Reikia stengtis formuoti žmonių finansinį raštingumą ir tai turi prasidėti nuo labai jauno amžiaus. Gaila, bet dar labai daug vaikų mano, kad tėvai pinigus traukia nežinia iš kur, ir dar labai daug mokesčių mokėtojų mano, kad ir valdžia pinigus traukia nežinia iš kur. Iš tiesų taip ir nėra ir greiti pinigai kainuoja labai brangiai.
Iš savo asmeninės praktikos pasakysiu, kad menkas žmonių finansinis raštingumas – labai didelė Lietuvos problema. Ir tai yra problema tiek žmonėms priimant sau svarbius sprendimus, tiek valstybei priimant svarbius sprendimus bei bandant žmonėms paaiškinti tų sprendimų esmę“, - tvirtino ji.
Buvusi finansų ministrė sako, kad yra didelė tikimybė Lietuvai turėti eurą 2015, tačiau tai priklausys nuo kitų metų biudžeto projekto, nes nuo jo priklauso, ar Lietuva perlips Mastrichto kriterijų dėl biudžeto deficito.
