Interviu su „Investuok Lietuvoje“ vadove M.Dargužaite.
– Kokie jūsų santykiai su ūkio ministre B.Vėsaite? Kaip pasikeitė jūsų veikla ir įstaigos „Investuok Lietuvoje“ bendradarbiavimas su ministerija į valdžią atėjus naujai Vyriausybei?
– Prieš tai buvęs ūkio ministras Rimantas Žylius pakvietė mane dirbti Ūkio ministerijoje, kol aš dar dirbau ir gyvenau Niujorke. Sužinojęs, kad ruošiuosi keisti karjerą ir man būtų įdomu dirbti prasmingą bei įdomų darbą, jis nuoširdžiai įtikinėjo grįžti į Lietuvą ir dirbti efektyvinant viešojo sektoriaus valdymą. Ministro visai nepažinojau, tuo metu net nežinojau, kokia partija Lietuvoje valdo. Žinojau tik tiek, kad Lietuva išgyvena sunkų ekonominį laikotarpį ir kad mano indėlis grįžus į Lietuvą po 17 metų galėtų būti reikšmingas.
Kadangi tiek mano, tiek R.Žyliaus tikslas buvo efektyvinti „Investuok Lietuvoje“ veiklą, kad investicijų srautas proaktyviai didėtų, mums pavyko kartu labai efektyviai dirbti. Ministras suprato, kad aš turiu kompetencijos šioje srityje, ir mes dialogo būdu visada rasdavome geriausius sprendimus. Pavyzdžiui, būtent per vieną pokalbį abu sugalvojome, kad reiktų paskatinti investuotojus daryti darniąsias investicijas ir taip prisidėti prie ilgalaikio šalies vystymosi.
Bendradarbiavimas su ministre B.Vėsaite kitoks. Buvo galima suprasti, jog ji manys, kad esu „Žyliaus žmogus“. Tačiau aš to nebijojau, nes maniau, kad labai greitai nauja ministrė supras, jog mano patirtis ir priežastis, dėl ko čia esu, neturi nieko bendra su politika. Taip pat „Investuok Lietuvoje“ rezultatai viską pasako už save: nuo 2013 m. pradžios iki dabar mes jau turime daug daugiau projektų ir paskelbtų darbo vietų nei tuo pačiu laikotarpiu 2012 m. ir 2011 m.
Deja, bet vis dar neatrodo, kad bendradarbiavimas pagrįstas reikalingu pasitikėjimu ir darbu dėl bendro tikslo. Kita vertus, ministrė mus palaikė ir labai padėjo įgyvendinant kelis projektus, todėl reikia manyti, kad bendradarbiavimas gali būti sėkmingas ateityje.
– Galbūt nauja Vyriausybė turi visai kitokius prioritetus, pvz., investuotojų paieška ne Vakaruose, investicijų pritraukimas į provinciją ir pan.?
– Užsienio investicijų skatinimas išlieka vienas svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų. Mes suprantame, kad Vyriausybei svarbus naujų investicijų pritraukimas ir naujai sukuriamos darbo vietos. Naujos Vyriausybės pozicija – teikti papildomą dėmesį regionų plėtrai ir užsienio investicijoms, skirtoms darniai šalies plėtrai skatinti. Prioritetinės šalys, kur ieškome investuotojų, nepasikeitė – tai Skandinavija, Didžioji Britanija, JAV ir Vokietija. Tuo labiau kad visiems labai aišku – pirmiausia turime laimėti kovą dėl projektų, kurie sukurtų naujų darbo vietų Lietuvoje.
– Ar tiesa, kad jums buvo siūlyta palikti „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus postą pirma laiko? Jei taip, tuomet kokiu pagrindu?
– Visur Lietuvoje cituojama, kad pernai mūsų šalis atsiliko nuo Latvijos bei Estijos ir tuo metu užėmė priešpaskutinę vietą pagal užsienio investicijas. Remdamasi šiais skaičiais nauja valdžia nepatenkinta dėl investicijų pritraukimo veiklos. Lengva rodyti pirštais į mūsų agentūrą. Tačiau vertėtų pasidomėti, ką ši statistika reiškia, ir tik tada priimti sprendimus. Sukauptos užsienio investicijos Lietuvoje siekia apie 41 mlrd. litų – tai per kelis dešimtmečius sukauptos investicijos, atsiradusios dėl privatizacijos, skandinaviškų bankų atėjimo, užsieniečių įsigyto nekilnojamojo turto, užsienio kapitalo įmonių reinvestuoto pelno ir pan. Kad sukauptos investicijos didėtų, reikėtų ilgo ir nuolatinio darbo skirtingomis kryptimis.
„Investuok Lietuvoje“ veikla yra tik viena tų krypčių, mes negalime prisiimti atsakomybės už investicijų srautus bankų sektoriuje, už privatizavimą, dividendų išmokėjimą, užsienio kapitalo įmonių turto vertinimo pokyčius ar apskaitos politikos pokyčius, kas atsispindi bendroje statistikoje. Toks supaprastintas statistikos duomenų suvokimas ir lėmė diskusijas dėl reikalingų pokyčių.
– Pasak Ūkio ministerijos, „Verslios Lietuvos“ vadovas P.Lukauskas buvo atleistas dėl papildomo konsultacinio verslo. Ar jūs užsiimate papildoma veikla, be „Investuok Lietuvoje“?
– Jokia papildoma veikla neužsiimu. Tačiau, mano nuomone, papildoma konsultacinė veikla nebūtinai trukdo siekti rezultatų, jei tai nesukelia interesų konflikto. Ir dirbant mažiau nei 40 valandų per savaitę galima pasiekti puikių rezultatų. Kadangi man rūpi mūsų įstaigos veikla ir rezultatai, labai dažnai dirbu daug daugiau nei 8 valandas per dieną.
Iš Pauliaus labai dažnai gaudavau elektroninių laiškų vėlai vakare, savaitgaliais, todėl tikrai manau, kad Paulius dirbdavo daugiau valandų ir dėjo daugiau pastangų, nei būtų galima padaryti per limituotas darbo valandas. Šiais modernios ekonomikos laikais, kai daug kas dirba iš namų, su klientais iš įvairiausių šalių, kai darbas nepriklauso nuo saulės patekėjimo ir nusileidimo laiko, darbo rezultatai tikrai turi būti matuojami pagal pasiekimus, o ne pagal prie stalo prasėdėtas darbo valandas. Todėl tikrai nemanau, kad Pauliaus išėjimo priežastis pateisinama.
– Kokia, jūsų nuomone, P.Lukausko atleidimo priežastis? Ar jūs pati nesiruošiate krautis lagaminų atgal į JAV?
– Oficialiai skelbta priežastis – per mažai laiko skyrė darbui. Tačiau, kaip jau minėjau, jo vadovaujamos įstaigos rezultatai buvo labai geri. P.Lukauskas pats yra įvardijęs galimas priežastis. Neatrodo, kad tai buvo matuojama pagal pasiektus rezultatus.
Man mano darbas yra labai svarbus – to ir grįžau į Lietuvą. Per praeitus metus subūrėme labai puikų kolektyvą, dirbame prie daug ir įdomių projektų, todėl labai norėčiau matyti savo veiklos tęstinumą. Visą gyvenimą vadovaujuosi principu, kad darbas turi būti įdomus ir įkvepiantis. Todėl reikalingas efektyvus bendradarbiavimas su visais partneriais, be kurių palaikymo ir abipusio pasitikėjimo nebus galima pasiekti gerų rezultatų ar suprasti, kuriuos aspektus reiktų tobulinti.
Į JAV galiu grįžti bet kada, nes ten mano draugai, kolegos ir vertinama patirtis. Tačiau norėtųsi manyti, kad mano grįžimas į Lietuvą turi prasmę, norėtųsi tikėti, kad ir čia vertinama patirtis, sudaromos sąlygos bei motyvacija dirbti Lietuvos labui.
– Premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad turite „tikrai daug ambicingų planų“. Ar galite pasidalyti jais?
– Noriu akcentuoti, kad „Investuok Lietuvoje“ nėra atsakinga už bendrąjį tiesioginių užsienio investicijų srautą (į kurį įtraukiamos ir nekilnojamojo turto transakcijos), įmonių įsigijimus bei susiliejimus ir dividendų išmokėjimą. Įstaiga tiesiogiai dirba prie pritraukimo naujų ar plėtros investicinių projektų gamybos ar paslaugų srityje, kurie padeda kurti naujas darbo vietas.
Ambicingi planai jau dabar įrodyti realiais darbais: šių metų sausio 1 d.–gegužės 12 d. buvo sugeneruota dvigubai daugiau investicinių projektų nei tuo pačiu laikotarpiu 2012 m. ir trigubai daugiau projektų, palyginti su 2011 m. Taip pat 2013 m. sausį–gegužę jau sukurtos 664 darbo vietos, tai yra 361 proc. daugiau nei 2011 m. ir 213 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2012 m. Taip pat turime daug projektų, kurių įdirbis jau nemažas, tad tikimės, kad rezultatai tik gerės.
Vėlgi reikia suprasti, kad šalies pasirinkimą lemia labai daug veiksnių, bendros pasaulinės ekonomikos tendencijos, ES reguliavimo pokyčiai ir panašiai. Todėl rezultatai nėra vien lemiami mūsų agentūros darbo. Bet mes galime užtikrinti, kad mūsų darbo kokybė būtų nepriekaištinga ir turimos atitinkamos kompetencijos. Tai irgi lems projektų skaičių – tai jau rodo ir šių metų rezultatai.
– Viešojoje erdvėje teigta, kad norima sujungti „Verslią Lietuvą“ ir „Investuok Lietuvoje“, bet tam labai priešinasi verslas ir net nori, kad šios institucijos būtų tiesiogiai atsakingos ne Ūkio ministerijai, o Vyriausybei. Koks jūsų požiūris į tai?
– Bet kokie pakeitimai turi būti daromi vertinant ne tik vidaus ekonomikos perspektyvas, bet ir atsižvelgiant į tarptautinę konkurencinę aplinką, tęstinumo užtikrinimą, ardymo ar statymo priežastis.
Įmonių jungimas turėtų įtakos organizacijų valdymo efektyvumui – mažiausiai metus užtruktų sujungti kolektyvus, nustatyti struktūrą bei atsakomybes ir įsidirbti, bet kartu būtų prarandamas konkurencinis pranašumas ir veiklos rezultatai. Nereikia pamiršti, kad kompetencijos, kurios reikalingos investicijoms pritraukti, visiškai skirtingos nei tos, kurios reikalingos darbui su vietos verslu. Aš asmeniškai nematau ir nesu girdėjusi jokių gerų priežasčių, dėl kurių šios agentūros turėtų būti sujungtos.
– Kaip keliais sakiniais apibūdintumėte savo patirtį, įgytą grįžus į Lietuvą? Ko labiausiai pasigedote Lietuvos politikoje ir versle? Ar nesigailite palikusi puikiai mokamą darbą Niujorke? Turite galimybę ten sugrįžti?
– Turiu pasakyti, kad mano išsilavinimas ir darbo patirtis Lietuvoje ne visada įvertinama taip, kaip ji buvo vertinama JAV. Kartais susidaro įspūdis, kad ekspertinė nuomonė ar kompetencijos yra vertinamos pagal amžių, pažįstamus ar net lytį. Labiausiai pasigendu rimtesnio įsigilinimo į situaciją ir konstruktyvaus sprendimų priėmimo. Taip pat labai dažnai nuomonės nepagrindžiamos faktais ar analize. Daug įtakos daro šmeižtas, apkalbos, garsios nuomonės.
Tačiau mano patirtis Lietuvoje yra visapusiškai įdomi. Į Lietuvą negrįžau dėl pinigų, todėl nesigailiu ir palikto gerai mokamo darbo. Manau, iš kiekvienos situacijos galima gauti labai daug naudos. Dažnai man matomas mano indėlis Ūkio ministerijoje ir „Investuok Lietuvoje“ duoda daug pasitenkinimo tuo, ką darau. Tikiuosi, kad mano įdirbis bei veikla ir toliau bus reikalinga.
