M. Jurgilas sutiko atsakyti į DELFI klausimus.
– Kaip įvertintumėte Lietuvos ekonominę situaciją?
– Lietuvos ekonomika gana sparčiai auga. Šiuo metu jos augimas yra vienas iš sparčiausių Europos Sąjungoje. Paskutiniu metu mūsų ekonomiką palankiai veikė užsienio prekyba. Nors paklausa užsienio šalyse yra gana maža, Lietuvos eksportą smarkiai kilstelėjo gausios žemės ūkio derliaus atsargos ir ūgtelėjęs reeksportas.
Vidaus paklausa iki šiol keitėsi priešinga linkme – ji silpnėjo ilgiau nei vienerius metus. Ypač nuvilia investicijos. Nedrąsiai investuoja įmonės, be to, mažėja ir valstybės investicijos į įvairius projektus. Slopstant palankiam užsienio prekybos poveikiui, ūkio aktyvumas šiemet turėtų didėti mažiau nei 2012 m., o svarbiu BVP augimo veiksniu vėl turėtų tapti vidaus paklausa. Palankios žinios apie kainų raidą. Mažiau didėjant pasaulio ūkio aktyvumui, mažiau kyla ir žaliavų kainos, dėl to stebime mažesnę infliaciją Lietuvoje ir to tikimės ateityje.
Tačiau didesnį susirūpinimą kelia nedrąsi investicijų raida. Mažėja ne tik valstybės išlaidos investiciniams projektams, bet ir įmonių investicijos į gamybos priemones – mašinas ir įrenginius. Tai ne tik pristabdo ūkio plėtrą, bet ir rodo netikrumą dėl augimo perspektyvų. Visa tai turi poveikį ir darbo rinkai – užimtumui ir nedarbui, namų ūkių pajamoms ir namų ūkių lūkesčiams.
– Lietuvos banko valdyboje būsite atsakingas už grynųjų pinigų rinkos priežiūrą. Kokius sprendimus siūlytumėte šioje srityje?
– Tai yra labai techninė sritis, reikalinga specifinių žinių, kai kuriais atvejais šios srities informacija netgi neskelbiama viešai. Tad nenorėčiau skubėti su siūlymais, artimiau nesusipažinęs su Grynųjų pinigų tarnybos veikla.
– Lietuva tarp Europos šalių išsiskiria savo grynųjų pinigų kiekiu ekonomikoje. Kaip manote, kodėl taip yra?
– Lietuvos banko žiniomis, Lietuva neišsiskiria iš savo artimiausių kaimynių grynųjų pinigų kiekiu. Vertinant plačiau, pažymėtina, kad atsiskaitymai grynaisiais kai kuriose šalyse (Olandija, Vengrija, Australija) sudaro svarią visų atsiskaitymų dalį. Atsiskaitymai grynaisiais šiose šalyse yra gana pigūs, palyginti su kitomis mokėjimo priemonėmis. Tačiau štai Norvegijoje grynųjų pinigų operacijos sudaro daug mažesnę atsiskaitymų dalį. Pastebėtina, kad šalyse, kuriose dominuoja elektroniniai atsiskaitymai, jie yra arba visiškai nemokami, arba atliekami už simbolinę kainą.
– Lietuvoje vis dar yra įmonių, kurios nurodo atlyginimus mokančios grynaisiais pinigais. Jūsų nuomone, kokiose gyvenimo srityse grynieji pinigai apskritai turėtų išnykti?
– Tarptautinė praktika rodo, kad atsiskaityti mažomis sumomis pigiausia yra grynaisiais, o štai atsiskaitymai didelėmis sumomis grynaisiais yra gana brangūs, vertinant pagal socialines sąnaudas. Vidutinė atsiskaitymo grynaisiais operacijos vertė yra santykinai maža, tad mažai tikėtina, kad greitu metu pradės vyrauti elektroniniai atsiskaitymai.
– Nemanau, kad gryniesiems pinigams gresia išnykimas. Štai JAV daugelį metų buvo pranašaujama atsiskaitymų čekiais išnykimas, tačiau šioje šalyje jie vis dar plačiai naudojami. Daug ką lemia žmonių įpročiai, anksčiau padarytos investicijos į šią infrastruktūrą.
– Dar viena aktuali tema – bankų paslaugų įkainiai. Kokia Jūsų nuomonė apie tai? Galbūt bankai, skatindami elektroninių pinigų naudojimą, turėtų mažinti pervedimų ir sąskaitos papildymo įkainius?
– Sumažinus elektroninių pervedimų ir sąskaitos papildymo įkainius, elektroniniai atsiskaitymai taptų patrauklesni mokėtojams. Tačiau nėra aišku, ar tuo labai apsidžiaugtų kiti rinkos dalyviai, kurie, tikėtina, mokėtų didesnį mokestį už galimybę priimti elektroninio mokėjimo priemones.
– Skandinavijos valstybės, taip pat ir Didžioji Britanija, kurioje esate dirbęs, garsėja labai nedideliu grynųjų pinigų kiekiu ekonomikoje. Kaip jos to pasiekė ir ko iš jų galėtų pasimokyti Lietuva?
– Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje populiariausios elektroninio atsiskaitymo ir pinigų išgryninimo operacijos yra nemokamos. Šis veiksnys lemia mažesnį grynųjų pinigų poreikį. Tačiau dėl to kitų bankinių produktų kainodara yra mažiau palankesnė klientams, palyginti su kitomis Europos šalimis. Man nėra žinoma, kad minimose dviejose šalyse būtų aktyviai siekta sumažinti grynųjų pinigų kiekį. Tai veikiau efektyviai veikiančių alternatyvių atsiskaitymo priemonių paplitimo pasekmė.
– Kas Jus suviliojo grįžti iš Norvegijos centrinio banko į Lietuvos banką?
– Darbas savo valstybei yra prasmingesnis. Nemažą vaidmenį priimant sprendimą turėjo tai, kad auginame du mažus vaikus ir norime, kad jie užaugtų Lietuvoje.
– Ar Lietuvos bankas gali pasiūlyti konkurencingą atlyginimą, palyginti su Norvegija?
– Nenorėčiau daryti apibendrinimų remdamasis tik savo asmeniniu sprendimu.
– Ar būtumėte grįžęs į Lietuvą, pavyzdžiui, kurti verslo, jei nebūtumėte sulaukęs pasiūlymo iš Lietuvos banko?
– Mažai tikėtina. Manau, kad mano patirtis – bent šiame gyvenimo tarpsnyje – bus daug vertingesnė, jeigu bus įgyta centriniame banke ar akademiniame pasaulyje. Bet vadovaujuosi taisykle: niekada nesakyk niekada.
