Michailui Gorbačiovui padėjęs kurti „perestroiką“ J. Malcevas tikina, kad šalis pasiekti sėkmę gali tik suteikdama jos gyventojams visišką laisvę. O mokesčiai – tai tik dar vienas įrankis, ribojantis ją.
Austrų ekonomikos mokyklos šalininkas bei laisvajai rinkai advokataujantis mokslininkas Lietuvoje lankėsi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) konferencijoje „Verslininko įvaizdis: koks ir kodėl“.
J.Malcevas sutiko su DELFI pasidalinti savo įžvalgomis apie valdžios vaidmenį ekonomikoje bei grėsmę perskirstant lėšas.
- Kaip apibūdintumėte buvusių sovietinių valstybių virsmą kapitalistinėmis?
- Rytų Europa nėra homogeniškas blokas. Kai kurios šalys yra išsiveržusios, kaip Estija, iš dalies Lietuva. Kitos liko užnugaryje – Baltarusija, Ukraina, Moldova.
Manau, kad pamoka yra labai paprasta. Tos šalys, kurios atsikratė socializmo, iškart yra daug geresnėje situacijoje. Dauguma šalių sugebėjo įgyvendinti šoko terapiją, kitos – tik patyrė šoką, bet negavo terapijos.
Kad pasisektų keičiant ekonomiką, tai reikia daryti greitai. Svarbu ne tik reformų kryptis, bet ir jų greitis. Jei perėjimas užtrunka per ilgai, tai gali sužlugdyti ekonomiką. Ypač lengvai galima sunaikinti taip valstybinius išteklius.
Jei žiūrėti iš teorinės pusės, ekonomikos perversme negali būti trijų kelių. Yra arba rinkos ekonomika, arba planinė. Juk negali būti šiek tiek nėščias. Jei tuo tikime, tai vienintelis būdas tapti kapitalistine šalimi yra greitas pasikeitimas.
Tai pavyko padaryti Lenkijai, Estija, Slovėnijai.
Sėkmei ekonomikoje reikia nedaug – teisingo teisinio pagrindo, stabilios ekonominės ir monetarinės sistemos. Atrodo, kad Lietuva – gerame kelyje, bet kartais atrodo, kad einama zigzagais. Atrodo, kad kartais Lietuvoje pamirštama, kaip buvo blogai sovietiniais laikais. Pavyzdžiui, dabar kalbant apie sveikatos sistemos reformas.
- Kokias grėsmes matote žadamuose pokyčiuose sveikatos apsaugos sistemoje?
- Žmonėms praplautos smegenys su socialinės gerovės kūrimu. Visi žiūri į Švediją, Norvegiją, kaip pavyzdį. Tačiau šios valstybės nori pabėgti nuo to, ką dabar turi. Jos mato, kad tai neveikia.
Kad paimtum iš turtingo ir duotum vargšui, pirmiausiai reikia turėti turtingą. Ir daugumoje šalių yra bandoma perskirstyti turtą, kurio dar nėra.
Švedija iš pradžių tapo turtinga ir tik tada pradėjo perskirstyti. Jei tai būtų prasidėję XIX a., būtų buvus katastrofa, nes nebūtų skatinamos investicijos.
Ekonomikos sėkmė slypi viename rodiklyje – kapitalo kiekis vienam darbuotojui. O iš kur kapitalas? Iš kapitalistų. Kad ir kaip jų nemėgtume, jie yra bitės, kurios neša medų.
- Tačiau be rodiklių egzistuoja ir psichologiniai faktoriai. Ar valstybė neturi pasirūpinti tais, kuriuos gali nuskriausti stipresniųjų savanaudiškumas?
- Nemanau, kad laisva rinka yra nužudžiusi žmonių. Manau, kad kaip tik valdžia yra ta institucija, kuri žudo žmones. Prisiminkite sovietinius laikus. Jei turi socializmą, vienintelis būdas priversti žmones elgtis taip, kaip nori – taikyti masinius žudymus.
Rinkos ekonomika yra moraliai teisinga. Teisinga todėl, kad rinkos ekonomikoje yra savanoriški mainai. Negali priversti žmogaus kažko pirkti. Jei jis perka, vadinasi tą daiktą vertina daugiau nei pinigus, kuriuos sumoka už jį.
Rinkos ekonomika duoda laivę. O laisvė yra pasirinkimas. Jei turi mažiau pasirinkimo, ko siekiama pertvarkant sveikatos apsaugos sistemą, tai esi mažiau laisvas.
Sveikatos apsaugos sistema yra labai specifinė. Joje paklausa yra neribota, o pasiūla taip. Todėl kai ši sistema yra valdoma valdžios, atsiranda klientų kategorizavimas. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje pacientai skirstomi pagal amžių. Prioritetinės sveikatos paslaugos teikiamos darbingo amžiaus asmenims, o vyresnieji lieka kaip antros klasės vartotojai.
- Kartais atrodo, kad užuot labiau atverdami savo ekonomiką, ją uždarote. Pavyzdžiui, su džiaugsmu buvo padidintas minimalus atlyginimas, tačiau tyrimai rodo, kad tai veda tik prie darbo vietų praradimo.
Žiūrint filosofiškai, minimalios algos pakėlimas yra nereikalingas laisvės ribojimas. Jei žmogus sutinka dirbti už 10 Lt, kodėl kažkas turi sakyti, kad jis turi uždirbti daugiau?
O šešėlinė ekonomika būtent ir kyla dėl valdžios, nes ji įveda mokesčius, uždraudžia ką nors daryti. Jei žmogus pakankamai nesukuria, tai jam ir mokama mažiau „iš po stalo“.
- Visa Lietuva laukia mokesčių darbo grupės pasiūlymų dėl progresinių mokesčių. Kokią įtaką šalies ekonomikai turi progresiniai mokesčiai ar jų įvedimas?
- Pažiūrėkime pirmiausia į tai, ką daro valdžia. Visame pasaulyje valdžios bando atimti pinigus iš tų, kurie už juos nebalsavo, ir perduoti tiems, kurie balsavo.
Kalbant apie progresinius mokesčius, jie – tiesus kelias į socializmą. Progresiniai mokesčiai – tai mokestis už sėkmę. Prašoma susimokėti už tai, kad tau geriau sekasi kažką daryti nei kitam. O iš tiesų progresiniai mokesčiai valstybės pajamų nepadidina.
Žinoma, progresiniai mokesčiai nėra taip blogai kaip turtuolių šaudymas, kaip Leninas darė, tačiau eina šalia. Kodėl reikia bausti sėkmę? Kokią įtaką šiai sėkmei turėjo valstybė, kad gali atsiimti? Manau, tai morališkai neteisinga.
Turiu pakankamai patirties ir visko esu matęs – didesni mokesčiai turtingiesiems dar niekada nesuveikė.
Ekonomistas J. Malcevas į JAV persikėlė 1989 m. Iki to ekonomistas dirbo prie ekonominių reformų „perestroikos“ metu su Michailu Gorbačiovu.
Šiuo metu mokslininkas yra Carthage koledžio Viskonsine (JAV) profesorius, studentams dėsto tarptautinę ekonomiką, prekybą ir finansus, lyginamąsias ekonomikos sistemas ir tarptautinę politinę ekonomiką.
Profesorius yra dėstęs ir Klaipėdos LCC tarptautiniame universitete.
