Ko gero, neretai pervertiname savo žinias. Pakalbinome Latvijos ambasadorių dr. Mārtiną Virsį ir pabandėme sužinoti apie Lietuvos verslininkų perspektyvas šioje šalyje.

Ponas M. Virsis įžvelgia daug bendrų dalykų: „Turime daug bendra. Pirmiausia mūsų istorijos kelias panašus, istorinės aplinkybės lėmė nemažai kultūros panašumų, aišku, ir skirtumų. Kiek teko pastebėti, lietuviai yra greitesni ir aktyvesni, o latviai viską geriau pasveria prieš priimdami sprendimą“, – sakė Latvijos ambasadorius.

Galvodami apie Latviją pirmiausia prisimename Rygą – didžiausią miestą Baltijos šalyse. Būtent čia sukoncentruota šalies kaimynės ekonomikos galia. Kuo išsiskiria kiti didieji Latvijos miestai? Galbūt pasirodys, kad verslo pradžiai tinkamesnė būtų ne Ryga, o, tarkime, Liepoja?

„Apie Rygą – visiška tiesa. Kviečiame apsilankyti Rygoje ir kituose Latvijos miestuose tiek turizmo, tiek poilsio tikslais. Atstumai nėra dideli. Daugpilis yra antras pagal dydį Latvijos miestas ir svarbus transporto mazgas. Liepoja ir Ventspilis, kaip ir Ryga, yra svarbūs uostamiesčiai. Liepojoje ir Ventspilyje veikia 2 laisvosios ekonominės zonos, jose įsikūrusioms įmonėms teikiamos verslo lengvatos. Be to, Liepoja ir Ventspilis pastaruoju metu išpopuliarėjo kaip turizmo objektai. Nuvykus į šiuos miestus dažnai galima išgirsti lietuvių kalbą“, – dėstė M. Virsis.

Latvijos ambasadorius nepastebi didelių skirtumų tarp tėvynainių ir Lietuvos verslininkų. „Manau, verslo kultūros skirtumus Latvijoje ir Lietuvoje geriausiai gali palyginti patys verslininkai. Džiugu, kad Lietuvoje jau septynerius metus aktyviai darbuojasi Latvijos prekybos rūmai, kurių valdybos pirmininkas yra Gundaras Andžānis. Latvijos prekybos rūmai vienija tokias stambias Latvijos kapitalo įmones kaip „Elektrum Lietuva“, NP Foods“, „BTA Draudimas“, „Citadele Bankas“, „Likmere“, „Grifs AG“, „Sakret“, taip pat smulkiąsias ir vidutines įmones bei individualius narius. Rūmuose susitinka Latvijos ir Lietuvos atstovai, bendraujantys jau daugybę metų. Būtent jų derėtų klausti apie verslo santykius. Nereikia bandyti išrasti dviračio, kad pasakytume, jog tarp Latvijos ir Lietuvos esama ir verslo kultūros panašumų, ir skirtumų. Atsakymo į šį klausimą, kaip ir dėl mentaliteto skirtumų, reikėtų ieškoti istorijoje. Istorijos paliktas antspaudas atsispindi ir verslo pasaulyje, tačiau sėkminga Latvijos prekybos rūmų veikla Lietuvoje byloja, kad gyvename XXI a. Europoje ir gebėjimas glaudžiai bendradarbiauti tik sustiprina abiejų šalių verslininkus. Lietuviams ir latviams daug paprasčiau susikalbėti nei su kitų valstybių atstovais, nes mūsų kalbos ir kultūros aspektai yra daugiau panašūs nei skirtingi, o tai labai svarbu“, – sakė M. Virsis.

Latvija stipriai nukentėjo nuo ekonomikos krizės, tačiau, sunkiausias etapas, atrodo, jau praeity. Pastaraisiais metais šalies ekonomika augo sparčiai, o ateities prognozės irgi nuteikia optimistiškai. Tai vėl paverčia Latviją patrauklia šalimi investuotojams.

„Latvija sėkmingai įveikė ekonomikos sunkmetį ir grįžo į stabilaus augimo kelią. 2011 metais BVP augimas buvo 5,5 proc., o 2012-aisiais tikėtasi 4 proc. šuolio. Tarptautinės reitingų agentūros didina reitingus ir šiuo metu Latvija yra viena sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje. Ekonominė padėtis yra stabili, todėl tiek Latvijos, tiek Lietuvos įmonės rodo didesnį susidomėjimą bendradarbiavimu“, – teigė M. Virsis.

Sėkmingų lietuviško kapitalo įmonių Latvijoje istorijų netrūksta. „Bitė Lietuva“ sėkmingai veikia mobiliojo ryšio rinkoje, „Apranga“ – drabužių prekyboje, „Agrochema Latvija” – trąšų, agrochemijos prekybos sferoje. Taip pat visiems žinomi prekybos centrų tinklai „Maxima“ ir „Iki“, “ – sakė ambasadorius.

Jis pažymėjo, kad latviai teikia pirmenybę vietos produktams, bet kaimynystė prideda lietuviškiems produktams pasitikėjimo.

„Latvijos vartotojai yra ne mažiau nacionalistai nei lietuviai. Todėl Latvijoje visada bus dalis vartotojų, pirmenybę teikiančių latviškoms prekėms. Panašią tendenciją galima pamatyti ir Lietuvoje. Vis dėlto apskritai Latvijos pirkėjas yra atviras, palygina tiek kokybę, tiek kainą ir produkto pasirinkimą dažniausiai lemia perkamoji galia. Manau, svarbiausia yra kokybė ir kaina, o ne kilmės šalis. Latvijos pirkėjai vertina savo valstybėje pagamintas prekes, bet jeigu išbandys kitos valstybės produkciją ir ją įvertins gerai, mielai pirks. Pirkėjų skonis ir įpročiai Latvijoje ir Lietuvoje yra panašūs, todėl pirmenybė teikiama ne prekių ženklui, o geografiniam artumui, vartotojai mieliau renkasi prekes be konservantų.

Aišku, turi reikšmės ir taip, kaip konkretus prekių ženklas įsitvirtino rinkoje. Dar svarbu kaina, kokybė. Negalima paneigti galimybės, kad akivaizdžiai per maža kaina vartotojams sukelia nesąžiningos konkurencijos ir žemos kokybės įspūdį, todėl suveikia priešingai ir pirkėjai renkasi kitą prekę“, – pasakojo M. Virsis.

Ambasadoriaus teigimu, Latvijos rinka kiek atviresnė nei Lietuvos. Latviai kiek lengviau įsileidžia prekių ženklus iš užsienio, štai kodėl šalyje kaimynėje neretai galima apsieiti be vietos partnerio pagalbos.

„Latvijos rinkoje vietos partneris negarantuoja sėkmingos verslo pradžios. Vietos partnerio pasirinkimas priklauso nuo paties verslininko suvokimo ir pageidavimo – verslas vienodai puikiai gali sektis ir su Latvijos partneriu, ir be jo. Jau minėjau pavyzdžius, kaip Lietuvos įmonės pačios sėkmingai dirba Latvijos rinkoje. Šiuo atžvilgiu Latvijos ūkinės veiklos aplinka atviresnė: Lietuvoje verslas geriau sekasi su Lietuvos partnerio pagalba, o Latvijoje dominuojantis veiksnys priimant sprendimą yra abipusė ekonominė nauda“, – sakė ambasadorius.

M. Virsis Latvijoje investuoti norintiems lietuviams pirmiausia pataria kreiptis į Latvijos ambasadą. Čia galima gauti naudingos informacijos, kontaktų.

„Norintys investuoti Latvijoje verslininkai gali kreiptis į Latvijos ambasadą Lietuvoje ir į LIPA atstovą Lietuvoje. Kaip ir Latvijos verslininkams, pageidaujantiems išplėsti savo eksporto rinką Lietuvoje, pirmasis kontaktinis punktas yra mūsų ambasada ar LIPA atstovas Lietuvoje, taip ir Lietuvos verslininkai turi galimybę pirmiausia kreiptis į savo ambasadą Rygoje, kuri taip pat suteiktų informacijos apie ūkinės veiklos aplinką ir galimybes. Taip pat nepamirškime „Enterprise Lithuania“ – gero instrumento perprantant eksporto rinkas“, – vardijo jis.

Latvijos ir Lietuvos mokesčių lyginamoji lentelė

Mokesčiai Latvija Lietuva
Pelno mokestis angl. CIT - Corporate Income Tax) 15 proc. 15 proc.
PVM (angl. VAT) 21 proc. 21 proc.
Gyventojų pajamų mokestis (angl. PIT - Personal Income Tax) 24 proc. (taip pat nuo pajamų, gautų iš veiklos) 15 proc.
Socialinis draudimo mokestis (darbuotojo) angl.SS contributions, health insurance (employee)) 11 proc. jei darbuotojas yra apdraustas visomis socialinio draudimo rūšimis; 3 proc. +6 proc.
Socialinis draudimo mokestis (darbdavio) (angl. SS contributions (employer)) 24,09 proc.jei darbuotojas yra apdraustas visomis socialinio draudimo rūšimis; 31 proc.
Dividendų mokestis (fiziniams asmenims) (angl. Tax on dividens, individuals) 10 proc. pajamoms iš kapitalo, kurios ne iš kapitalo prieaugio, o 15 proc. nuo kapitalo prieaugio 20 proc.

Šaltinis: Latvijos ambasada (2012 12 15d.)

Latvija 2012 m. I–X mėn. užėmė 2-ą vietą pagal Lietuvos eksporto mastą

Didžiausią Lietuvos eksporto dalį (2012 m. I-X mėn.) į Latviją sudaro šios prekės Proc.
Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai 35,5
Geležis ir plienas (juodieji metalai) 5,9
Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys 5,4
Elektros mašinos ir įrenginiai bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizijos vaizdo ir garso įrašymo bei atkūrimo aparatai, šių dirbinių dalys ir reikmenys 4,9
Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys ir reikmenys 4,7

Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas

Naujame  "bzn start" sausio mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite įdomių istorijų: "VERSLO ISTORIJA apie energingą ir verslų vyrą Klemencą Agentą iš Varnių – UAB „Mantinga“ įkūrėją, savininką ir valdybos pirmininką; jauną ambicingą moterį, kuri ištraukė šeimos verslą VIKE iš krizės; jaunuolius, sukūrusius genialų projektą Pitstop.celence.com (žmonėms kurie nori įsigyti degalų pigiau). Taip pat Jūsų laukia daug kitų tikrų verslo gyvenimo užkulisų.