Primena ir žinomus vardus, ir aferas

Dalis pernai įregistruotų įmonių pavadinimų primena įvairius „VP grupės“ projektus, rodo „Registrų centro“ duomenys. Pavyzdžiui: energetikos bendrovė „Leo energija“, „VP finansai“, „Minima LT“ ir „AČIŪ kreditas“.

Tačiau šios įmonės su „VP grupe“ nesusijusios, nes „Leo energijos“ direktoriumi yra Jonas Leonavičius, o „VP finansams“ vadovauja Vaidutė Pūraitė, panaudojusi savo inicialus įmonės pavadinimui.

Olga Malaškevičienė
Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė DELFI patvirtino, kad su prekybos tinklu nesusijusios ir „AČIŪ kreditas“ bei „Minima LT“, nors pastarasis prekės ženklas yra įregistruotas. Bendrovės „Minima LT“ vadovas Martynas Sirvydas teigė, kad šios įmonės įkūrėjai verčiasi įmonių kūrimu ir prekyba.

Prekybos sektoriuje yra įsteigta daugiau asociacijų keliančių bendrovių, pavyzdžiui, „MMA Foods“. Tačiau jos vadovas Aurimas Šutas paaiškino, kad įmonės pavadinimas nesusijęs su minimalios mėnesinės algos (MMA) ar kitomis santrumpomis – tai įkūrėjų vardų pirmosios raidės.

Naujų verslų kūrėjai pašmaikštavo įkurdami anksčiau Lietuvoje planuotą kurti ir valstybės turto valdymą turėjusią perimti įmonę „Visuomis“. Įsteigta ir bendrovė „M.M.M. Holding“, su kurios vadovu Martins Klauzs nepavyko susisiekti. Pernai Sergejaus Mavrodžio finansinės piramidės „MMM-2011“ veikla Lietuvoje buvo nutraukta, nes aptikta nusikalstamos veikos požymių.

Kirtis keičia prasmę

Įmonė „Bliuzė“ planuoja prekiauti vaikiškais drabužiais, „Geri laikai“ - įranga masažams.  Abi įmonių vadovės teigė pasirinkusios šiuos pavadinimus dėl to, kad jie gerai skamba. Yra ir tokių kūrybingų pavyzdžiui: santechnikos įmonė „Ponia Vonia“, „Sumuštinių žmonės“, prekybos įmonės „Viskio jūra“ ar „Alaus sapnas“.

Kartais įmonių pavadinimus dėl ne vietoje dedamo kirčio galima suprasti klaidingai, pavyzdžiui, automobilių priežiūros priemonėmis prekiauja „Saldi turbo“, kirčiuoti reikia raidę „a“, o komunikacijos paslaugas - „Barbarai“, kirčiuojama ne „a“, o paskutinė raidė „i“.

Kai kurių įmonių pavadinimai atspindi jų veiklos tikslus, pavyzdžiui, „Graži kapavietė“, „Parduodu įmonę“. Kiti – abstraktūs, pavyzdžiui, bendrovė „Kažką“, „Sukamės”, „Čilinam“, „NoriuNoriuNoriu“. Susisiekti nepavyko su dalies įmonių įkūrėjais, todėl neaišku, kokios veiklos ėmėsi „AB-Gaulė“, „Voverės“, „Sausumos laivas“, „Lengvas verslas“, „Rami širšė“ ir „Prieš“.

Du broliai įkūrė saulės energetikos įmones „Mažasis brolis“ ir „BroLT“, energetinio konsultavimo srityje įkurta bendrovė „Visatos energija“. Ne finansines, o transporto paslaugas vykdo „Eurobanas“, vežėjais taip pat yra „Autoarklys“.

Kultūros sektoriuje dirba „Supermenas“, „Po truputį“ ir „Ūsai“, o „Meškakojis“, „Po skambučio“ ir „Saulės zuikučių grupė“ organizuoja veiklas vaikams. „Suklupimo akmuo“ skelbia, jog teikia psichologinę pagalbą, sportą ir pramogas organizuoja klubas „Pagiriniai“.

Nekilnojamojo turto bendrovė „15 totorių“ savo pavadinimą susiejo su adresu. Kaip ir bendrovės „Maišelių plantacija“ ir „Naujininkų plantacija“ - jos dirba žemės ūkio srityje, o pavadinimai sugalvoti naudojant kaimų pavadinimus.

Dalis įmonių pavadinimų yra kitų kalbų žodžiai, parašyti lotyniškais rašmenimis, pavyzdžiui, „Zoloto“ (rus. - auksas) ir „Vernost Traditsiyam“ (rus. - ištikimybė tradicijoms).

Vieni juokauja, kiti protestuoja

Simonas Bartkus
Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus dėsto, kad neįprasti įmonių pavadinimai atsiranda dėl kelių priežasčių.

„Manau yra dvi kryptys, kodėl apskritai įdomesni pavadinimai atsiranda: viena, kai įmonė nori atkreipti dėmesį, o antra - kai įmonės yra kuriamos funkcijai atlikti, su klientais nelabai bendrauja, tad jų pavadinimai viešai beveik nematomi. Rusiški pavadinimai parašyti lotyniškomis raidėmis taip pat gali būti aiškinami įvairiai: galbūt jas įkūrė Rusijos tautybės žmonės arba dirbsiantys su rusakalbėmis rinkomis, kita vertus, toks sprendimas galėjo būti pasirinktas dėl protesto - kai nebuvo leista įmonės pavadinimo registruoti kirilica“, - sako jis.

S. Bartkus mano, jog dalis įmonių apskritai gali būti įsteigta tik siekiant papokštauti, ypač, kai jos kuriamos laikinai ar tam, kad teiktų paslaugas kitoms to paties savininko įmonėms. O kai kurios įmonės su anksčiau rinkoje naudotais pavadinimais gali būti siejamos sąmoningai.

„Gali būti, jog naujų įmonių steigėjai stengiasi išnaudoti ir su pavadinimais kylančias asociacijas. Aišku, įmones, kurių pavadinimai asocijuojasi su prekių ženklais, leidžiama registruoti, bet nuo įmonių veiklos priklausys, ar kils problemų naudojantis tokiais pavadinimais. Jei, pavyzdžiui, prasidėtų „AČIŪ kredito“ reklamos kampanija, manau, liktų teisė prekės ženklus vienaip ar kitaip ginti“, - svarsto jis.

DELFI rašė, jog ir 2011 m. įmonės vadovavosi teorija „išsiskirk arba mirk“ ir skelbė keistus lietuviškų įmonių pavadinimus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (137)