Kelias į Lietuvą
O. Garsdalas į Lietuvą pirmą kartą atvyko prieš 17 metų. Danijoje augęs ir mokslus baigęs vyras dėkingas skandinaviškai švietimo sistemai, kuri leido ne tik mokytis, bet ir kaupti praktines žinias.
„Danijoje mokslai ir praktinė veikla yra neatskirti. Tai sudedamosios, viena kitą papildančios lavinimo dalys. Dėl tokio švietimo sprendimo man buvo gerokai lengviau žengti pirmuosius profesinės karjeros žingsnius“, – neslepia pašnekovas ir prasitaria, kad renkantis veiklos kryptį didelę įtaką padarė tėvas, kuris valdė medžio apdirbimo kompaniją Danijoje. Tiesa, joje Ole niekada nedirbo. Šią verslą vėliau į savo rankas perėmė jo brolis.
Ole buvo puikus, greitai karjeros laiptais kylantis kitos įmonės darbuotojas. Ten būsimas verslininkas pasuko kiek kitokiu nei tėvas ar brolis keliu ir vietoj medžio apdirbimo ėmė rūpintis įrankių, būtinų šiam procesui, platinimu. Žinoma, apie medienos apdirbimo pramonę sukauptos žinios labai pravertė, tad jis greitai rado sėkmingos veiklos formulę. Būtent ji ir atvedė daną į pirmus žingsnius žengiančią nepriklausomą Lietuvą.
„Kartą mane pasikvietė darbovietės vadovas ir pasakė, kad turėsiu vykti dirbti į Lietuvą. Esą šioje šalyje įsteigtame padalinyje vyrauja netvarka, todėl būtina priežiūra. Iškart reagavau neigiamai: „Ne! Jokiu būdu.“
Kiek pašnekėjęs, jis mane visgi įtikino ryžtis šiai avantiūrai. Tai tikrai buvo avantiūra, nes tuomet buvo 1995-ieji, mažai kas žinojo, kur apskritai ta Lietuva ir kas joje dedasi. Kadangi buvau jaunas, neturėjau jokių įsipareigojimų, nutariau išbandyti savo jėgas. Mano artimieji taip pat nesipriešino, nes suprato, kad esu savarankiškas ir galiu elgtis kaip tinkamas“, – pasakojo O. Garsdalas.
Laukiniai Europos rytai
Į Lietuvą atvykusiam Ole buvo sunku apsiprasti. Čia ne tik trūko daugelio jam įprastų maisto produktų ar komforto, bet ir skyrėsi verslo aplinka. Anot pašnekovo, tuo metu vargiai galėjai pasitikėti kieno nors žodžiu ar rasti reikiamų prekių, todėl visi visko ieškodavo Gariūnuose.
„Tuo metu tai buvo vienintelė vieta, kur galėjai įsigyti reikiamų įrankių. Kita vertus, negalėjai būti tikras, kad nuvažiavus ten ir nusipirkus tam tikrą prekę neteks už ją sumokėti antrą kartą“, – prisimena vyras.
Jam ypač sunku buvo priprasti prie rytų europiečiams būdingo mentaliteto, glumino žodžio nesilaikymas. Anot Ole, „blogų žmonių pasitaikydavo ir Danijoje, tačiau ten jie būdavo išimtis, o Lietuvoje – kasdienybė“.
Laikui bėgant atvykėlis iš Danijos susidraugavo su Lietuva ir čia gyvenančiais žmonėmis. Negana to, sutiko savo gyvenimo meilę. Ole su žmona lietuve susituokę jau 15 metų ir kartu augina du vaikus.
Verslininkas nuolat mokosi lietuvių kalbos, kuri jo lūpomis skamba įspūdingai ir gali sudaryti įspūdį, esą Ole yra kilęs iš Lietuvos.
Bankrotas buvo nuosavo verslo pradžia
Vilniaus pakraštyje įsikūrusi bendrovė „Garsdalo medienos technologija“ (GMT), gaminanti ir importuojanti medžio apdirbimo įrankius, iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo kitų panašaus pobūdžio bendrovių. Palyginti nedidelėje įmonėje šiuo metu triūsia 31 darbuotojas.
„Taip nutiko, kad danų kompanija, kuriai anuomet dirbau, bankrutavo. Laimė, man pavyko ją išgelbėti. Atrodo, ji iki šiol sėkmingai gyvuoja. Tiesa, aš su ja buvau labai trumpai – dar tais pačiais 1998 metais įkūriau savo įmonę ir pavadinau „Garsdalo medienos technologija“, – apie savo įmonės veiklos pradžią pasakoja verslininkas.
Ole tvirtina niekuomet nemanęs, kad imsis nuosavo verslo. Esą tai nebuvo jo svajonė, tiesiog pasinaudojo pasitaikiusia galimybė. Tuo, kad nepraleido progos, verslininkas iki šiol nuoširdžiai džiaugiasi.
„Man patinka, ką darau. Aš tuo mėgaujuosi. Nors kelis kartus sulaukiau pasiūlymų parduoti bendrovę, nesutikau. Aš tikiu ja ir noriu kartu su ja augti. Be to, esu dar per jaunas eiti į pensiją“, – šypteli „Garsdalo medienos technologijos“ įkūrėjas.
Krizė privertė keisti verslo kryptį
O. Garsdalo bendrovė veiklos pradžioje pardavinėjo įvairius medžio apdirbimo įrenginius. Laikui bėgant ir gerėjant Lietuvos ekonominei situacijai, išsivysčius bankų sistemai tarp įmonių tapo populiaru reikalingą techniką įsigyti išperkamosios nuomos būdu. Tad nenuostabu, kad Ole verslas ėmė sparčiai augti ir nešti dideles pajamas. Vienu metu įrenginių pardavimas sudarė net apie 70 proc. visos apyvartos.
Deja, užklupusi pasaulio finansų krizė privertė ieškoti naujų veiklos krypčių. Tuomet verslininkui kilo išganinga mintis: žmonės įrenginius perka rečiau nei įrankius.
„Mūsų įmonė pradėjo gerokai daugiau dėmesio skirti būtent medžio apdirbimo įrankiams ir parduotų įrenginių techninei priežiūrai. Dėl šios priežasties net mūsų pardavimo vadybininkai turi išmanyti, kas ir kaip veikia, o techninės priežiūros specialistai stengiasi visada gyvai apžiūrėti gedimą ir tik tuomet priima sprendimą. GMT vadybininkai nuolat ieško sprendimų, leisiančių optimizuoti kliento darbą, o radę tinkamą jį diegia stengdamiesi kuo mažiau trikdyti darbus bei gamybą. Mes – ne kokia IT kompanija, kur viskas vyksta virtualiai. Čia būtina prisiliesti, reikia žinoti kiek įmanoma daugiau apie patį įrenginį, aplinką, kurioje jis naudojamas, pažinti jį naudojančius asmenis. Tik tada galima priimti teisingus sprendimus“, – tvirtina verslininkas.
Jo teigimu, stambios baldų gamybos įmonės investuoja į pažangiausius technologinius įrenginius, bet sunkiai randa aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie galėtų tinkamai parinkti ir prižiūrėti įrankius. Todėl „Garsdalo medienos technologija“ pradėjo siūlyti savo parinktus įrankius ir skatinti atsiskaitymą, priklausantį nuo pagamintos produkcijos.
,,Jeigu įrankiai perkami, už juos reikia mokėti neatsižvelgiant į tai, ar yra užsakymų. Mums užsakovai moka tik tada, kai realiai ką nors gamina“, – pasakoja O. Garsdalis ir įvardija dar vieną pranašumą: kai įrankiai nepriklauso gamintojams, jų savininkai, o šiuo atveju „Garsdalo medienos technologija“, tobulina ir tinkamai prižiūri savo įrankius.
„Kiekviena prastova nuostolinga ne tik baldžiams, bet ir įrankių tiekėjams. Mūsų klientai nesuka galvos, kuri gamybos technologija našesnė ar pigesnė, nes tai mūsų reikalas. Jei randame, kaip atpiginti gamybą, tai naudinga ir mums, ir klientams“, – aiškina verslininkas ir prasitaria, kad ši sistema sukurta atsižvelgiant į „Ikea“ pageidavimus.
Parduoda tiems, iš kurių pirko
Teisingi ir laiku priimti sprendimai padėjo O. Garsdalo įmonei atlaikyti sunkmetį ir net suteikė jėgų augti. Praeitų metų ataskaita rodo, kad jos apyvarta viršijo 10 mln. litų. Didžiausią pajamų dalį sudarė įplaukos iš pagrindinės bendrovės specializacijos – deimantinių medžio apdirbimo įrankių gamybos bei priežiūros.
„Sunku pasakyti, kokią rinkos dalį užimame, tačiau vienareikšmiškai galiu patvirtinti, kad deimantinių įrankių segmente esame pirmi Lietuvoje“, – sako pašnekovas ir tuoj pat priduria, kad „Garsdalo medienos technologija“ stengiasi vis daugiau gamybos perimti į savo rankas.
Siekiant, kad įmonė būtų pajėgi ne tik prižiūrėti ir atnaujinti įrankius, bet ir juos gaminti, investuota ne vienas milijonas. Iš viso tam bendrovė atseikėjo jau 6 mln. litų, o šiemet planuoja skirti dar milijoną.
Tokios sumos neatrodo nepagrįstos, kai susipažįsti su įranga, kurią pasitelkus gaminami ir prižiūrimi medžio apdirbimo įrankiai. Pavyzdžiui, „Garsdalo medienos technologija“ turi vienintelį Baltijos šalyse visiškai automatizuotą galandimo įrenginį. Jo kaina siekia 800 tūkst. eurų. Kitų, smulkesnių, – apie 200 tūkst. litų už vienetą.
Nuolatinės investicijos ir darbo filosofija O. Garsdalo įmonei užtikrino tiesų kelią į sėkmę ir užsienio rinkas. Bendrovė dabar savo gaminamus įrankius parduoda toms kompanijoms, iš kurių anksčiau pati tik pirkdavo.
„Daugiausia perka skandinavų kompanijos. Jos itin vertina aukštą kokybę ir konkurencingą kainą, o tai mes tikrai galime pasiūlyti“, – tvirtina verslininkas.
Verslo pasaulyje svarbu kontaktų tinklas ir tinkama veiklos sritis
Pasak O. Garsdalo, ir anksčiau, ir dabar verslo sėkmė stipriai priklauso nuo pažinčių tinklo. Būtent kontaktai padeda rasti naujų galimybių. Jo įmonė nuolat dalyvauja didelėse tarptautinėse parodose ir kaskart užmezga pažinčių, o nauji pažįstami vėliau tampa arba klientais, arba tarpininkais. Šiais metais bendrovės atstovai važiuos į Hanoveryje vyksiančią parodą, kuri laikoma didžiausiu rinkos renginiu pasaulyje.
„Žinoma, galima klientų ieškoti ir pasitelkus internetą, tačiau esu tikras, kad gyvas bendravimas visada naudingesnis. Tai liudija ir mūsų patirtis. Didžioji dalis mūsų partnerių randami ne virtualiame pasaulyje“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.
Paprašytas patarti jauniems arba dar tik savo veiklą pradedantiems verslininkams, Ole kiek pamąsto ir galiausiai sako: „Niekada nelįskite į sritį, kurios nemėgstate ar nesuprantate, net jei ji tuo metu labai pelninga ar populiari. Tai nebus taip sėkminga, kaip gali atrodyti.“
O. Garsdalo nuomone, geriausiems vietos visada atsiranda, tačiau būti geriausias keliose srityse negali. Todėl verslininkas pataria susikoncentruoti į vieną tikslą ir jo siekti.
Faktai
„Garsdalo medienos technologija“ įkurta 1998 m.
Įmonės įkūrėjas ir vadovas – danas O. Garsdalas
Pagrindinė veiklos sritis – deimantinių medienos apdirbimo įrankių gamyba ir priežiūra
2012 m. įmonės apyvarta siekė 10,3 mln. Lt
Deimantinius pjūklus įmonė gamina lituodama deimantinius dantukus prie vokiško plieno diskų, kurie gaminami pagal „Garsdalo medienos technologijos“ užsakymą
Bendrovė savo gaminius eksportuoja į Estiją, Latviją, Baltarusiją, Lenkiją ir Skandinavijos šalis
„Garsdalo medienos technologijos“ įrankius naudoja Lietuvių kompanijos, gaminančios medžiagas „Ikea“ baldams
Anksčiau deimantinius įrankius galąsti reikėdavo siųsti į užsienį
Vidutinė galandimo kaina už vieną deimantinio danties milimetrą – 2–2,5 Lt
Išpjauti deimantinius dantukus, skirtus GMT pjūklams, užtrunka maždaug 6 val.
Per artimiausius 3 metus bendrovė planuoja bene dvigubai išplėsti gamybos ir įrankių priežiūros cechą
ANONSAS: Naujame "bzn start" kovo mėnesio verslo žurnalo numeryje ieškokite įdomių istorijų: "VERSLO ISTORIJA su klaipėdiečiu verslininku Aidu Kaveckiu („Friedricho pasažo“ „Grūdotekos” įkūrėju), kaip jam pavyko sukurti verslą, kuris leidžia džiaugtis puikiu gyvenimu su nuostabia šeima. Verslo galimybių Rusijoje, nuo mokesčių iki verslo kultūros subtilybių. Šeimos verslo istorija su „De’Žavu – Vintage Boutique“ įkūrėja Gintare Kutkiene, kurios verslo idėja gimė tarp dangaus ir žemės. Taip pat Jūsų laukia daug kitų tikrų verslo gyvenimo užkulisių.
