Gamyklas stato bendrovės „Einava”, „Ekologiški projektai”, „Gamtos ištekliai”, „Opti projektai”, „Taurida” ir „Tisma”.
„Biomasė granulės gaminamos iš šiaudų, medienos, šieno ir naudojamos kaip biokuras šilumos bei elektros gamybai. Europos Sąjunga skatina visas šalis pamažu pereiti prie ekologiško pakaitalo brangioms dujoms ir taršiam mazutui, todėl biomasės produktų paklausa Vakaruose ypatingai didelė ir auganti. Jau šiandien galime sakyti, kad parduotume daugiau nei galėsime pagaminti“, - sakė Andrius Audrius Blaževičius, Biomasės gamintojų ir vartotojų asociacijos prezidentas.
Asociacijos prezidentas pasakoja, jog didžiąją dalį pagaminamos produkcijos planuojama eksportuoti. Biomasės granulėmis ypatingai domisi kaimynai lenkai, kurie šildymui ir elektros energijai naudoja čia iškasamą anglį, tačiau dėl didelių taršos mokesčių priversti ieškoti ekologiškos alternatyvos. Lietuvoje biomases granulės kol kas nepopuliarios.
„Lietuvoje, ypač mažesniuose miestuos, šilumos ūkio infrastruktūra yra pasenusi. Primityvios, senos katilinės nėra pritaikytos naudoti biomasės granules. Geriausiu atveju naudojamos medžio drožlės, durpės“, - sako A. Blaževičius.
Gamyklas statančios įmonės jau yra sudariusios sutartis su stambiaisiais šalies ūkininkais dėl naujojo derliaus. Šimto kilometrų spinduliu nuo gamyklų bus superkami visi šiaudai, atlikę nuo grūdinių kultūrų kūlimo.
„Sovietmečius šiaudus tiesiog degindavo. Šiandien jie dažniausiai smulkinami ir apariami. Apčiuopiamos naudos iš to mažiau nei bėdų – išauga ligų grėsme, didėja dirvos rūgštingumas. Ūkininkams ne tik padėsime atsikratyti šiaudais, bet dar už juos ir sumokėsime“, - pasakoja A. Blaževičius.
Be to, statomose gamyklose planuojama įdarbinti apie penkiasdešimt vietos gyventojų, kurie bus apmokomi dirbti su įranga.
Investicijos į vieną gamyklą siekia apie 3 milijonus litų, 60 procentų šios sumos kompensuoja Europos Sąjunga. Per metus viena gamykla dirbdama visu pajėgumu gali pagaminti 7 000 t biomasės granulių.
