Jeigu skaičiuojama, kad baziniai darbuotojų atlyginimai Lietuvoje sudaro 100 proc., Latvijoje jie jau siekia 107 proc., o Estijoje – 120 proc.

„Faktas, kad estų algos visuomet buvo didesnės, jau turbūt daugelio nebestebina. Pastaruosius penkerius metus Estijoje žmonės vidutiniškai uždirbdavo 10 proc. daugiau nei lietuviai. Tiesa, vadovų atlyginimai ten išliko kiek mažesni, nes Lietuva yra didesnė šalis ir pas mus vadovai turi daugiau įsidarbinimo galimybių, o juos medžiodamos įmonės sutinka mokėti daugiau“, - dėsto „Hay Group“ atlygio informacinių paslaugų vadovas Eligijus Kajieta.

Pasak jo, nors latviai baziniu atlyginimų dydžiu taip pat lenkia Lietuvos gyventojus 7 proc., tačiau vadovų atlyginimai Latvijoje neviršija lietuviškų. „Tiesa, Latvijoje darbuotojus slegia didesnė mokesčių našta nei Lietuvoje ir Estijoje, todėl ji pranašumą ištirpdo ir atlyginimai „į rankas“ kaimyninėje šalyje gaunami mažiausi. Tai ypač ryšku žemiausio lygmens pareigybėse– specialistų bei vadovų algos nuo gaunamų Lietuvoje ir Estijoje skiriasi jau visai nedaug“, - paaiškina E. Kajieta.

Estija sunkmečiu mažiausiai nukirpo algas

„Hay Group“ duomenimis, Estijoje darbuotojų baziniai atlyginimai yra didžiausi dėl kelių priežasčių: per sunkmetį Estijoje algas mažino mažiau įmonių nei Lietuvoje, todėl atlyginimų lygis žymiai nesmuko. Be to, 2010 m. kai Latvijoje ir Lietuvoje vidutinis atlyginimų lygis mažėjo, Estijoje jie nedaug, bet paaugo.

„Hay Group“ atlygio informacinių paslaugų vadovas Eligijus Kajieta
„Ir čia kalbame ne apie visą atlyginimą kartu su priedais ir premijomis, bet apie bazinį. Taigi atskaitos taškas, nuo kurio buvo vykdomi atlyginimų pakėlimai pastaruosius porą metų, buvo nevienodas“, - pastebi E. Kajieta.

Dar viena skirtumų priežastis yra ta, jog Estijoje atlyginimai per pastaruosius dvejus metus buvo didinami dažniau, o priedai, premijos ir komisiniai šalyje sudaro 10,5 proc. nuo metinio bazinio atlyginimo,kai Latvijoje jo dalis siekia 8,1 proc., o Lietuvoje – 8,4 proc.

Kaimynai daro įtaką

Atlyginimai Baltijos šalyse priklauso ir nuo to, kokie atlyginimai kaimyninėse valstybėse. E. Kajieta mano, kad dairydamiesi į kaimynines šalis, lietuviai ir latviai neturi ko stipriai pavydėti, nes už artimiausių sienų gyvenimas dažnai nėra daug geresnis. Tuo tarpu estai lygina save su Suomija, kurioje darbininkų ir jaunesniųjų specialistų atlyginimai yra iki 3,5 karto didesni, specialistams ir vidurinės grandies vadovams mokama 2,5 kartus daugiau, o aukščiausiojo lygmens vadovai uždirba dvigubai daugiau.

„Artima Suomijos kaimynystė, kurioje yra platesnės galimybės už tą patį darbą gauti daugiau, lemia stipresnį poveikį darbo rinkai. Bandydami laimę svetur estai labai stipriai nerizikuoja, nes kelionė keltu nėra brangi, o net ir po darbo užsienyje kasdien galima grįžti nakvoti į savo namus. Be to, ir kalbos barjeras lengviau įveikiamas. Lietuvoje ir Latvijoje situacija kiek kitokia: žmonės emigruoja į daug tolimesnius kraštus, tad išvykimas reiškia radikalų apsisprendimą palikti gimtą šalį“, - sako specialistas E. Kajieta.

Jis sako, jog dėl to Estijoje darbdaviai yra linkę dėl specialistų ir talentų pakovoti didesnėmis algomis.

Dalintis nenori

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorė Asta Savanevičienė sako, jog skirtumus tarp Baltijos šalių darbuotojų atlyginimų galima paaiškinti darbo užmokesčio žirklėmis, kurios, deja, bet didžiausios – Lietuvoje.

	KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorė Asta Savanevičienė
„Pas mus yra labai didelės atlyginimų žirklės ir šis tyrimas tai parodo. Jeigu mes imsime vidutinį atlyginimą Lietuvoje, jis atrodys normalus, tačiau reikia turėti omenyje, kad yra didelis atotrūkis tarp uždirbančių labai mažai ir labai daug. O jeigu dar analizuoti, kiek žmonių uždirba minimumą, pamatytume, kad tokių darbuotojų - labai daug, o gaunančių didelį atlyginimą – gana mažai. Dėl tokios situacijos darbo rinkoje didėja nepasitenkinimas ir socialinė atskirtis“, - apgailestauja mokslininkė.

Pasak jos, dėl šios priežasties mažai uždirbantys žmonės jaučia nuoskaudą ir pasisako už progresinį pajamų apmokestinimą, papildomus turto mokesčius ir kitokias finansines prievoles uždirbantiems daugiau.

„Be abejo, ir darbdaviai nenori dalintis gaunamu pelnu su darbuotojais. Pagrindinis verslo principas yra kuo mažiau išlaidų ir kuo daugiau pelno, o jei gali sau nustatyti gerą algą, kodėl to nepadaryti, jei esi atsakingas už šį sprendimą. Tai yra įmonės socialinės atsakomybės ir suvokimo, kad tik motyvuotas žmogus norės gerai dirbti, klausimas“, - mano A.Savanevičienė.

Profesorė primena, kad ir mentaliteto skirtumai tarp Baltijos valstybių yra reikšmingi situacijai darbo rinkoje ir darbuotojų atlyginimų skaičiavimui.

„Lietuva mentaliteto atžvilgiu skiriasi ypatingai nuo Estijos: jų mentalitetas yra labiau šiaurietiškas, orientuotas į dalykinius santykius, o mes esame kaip pereinamasis tiltas - nei į dalykinius santykius, nei į bendravimą. Mums svarbu viskas vienu metu: ir kad darbas būtų padarytas, bet ir santykiai geri“, - pastebi A.Savanevičienė.

Pasak jos, dėl tokio neapibrėžtumo gali nukentėti ir požiūris į darbuotoją bei jo atlyginimą.

Didins algas nevienodai

„Hay Group“ atlyginimų tyrimo duomenimis, įmonių atlyginimų pokyčių planai 2012 – 2013 m. yra nevienodi: Lietuvoje 67 proc. bendrovių planuoja didinti atlyginimus, Latvijoje tokių yra 71 proc., o Estijoje – 86 procentai.

Tačiau vidutiniškai bazinės algos Lietuvoje 2012 – 2013 m. augs lėčiausiai – 2,5 proc., kai Latvijoje jis gali siekti 2,8 proc., o Estijoje – 3,4 proc.

Įmonės duomenimis, 2011-2012 m. bazinius atlyginimus darbuotojams didino mažiausiai Lietuvos įmonių, t.y. 70 proc., kai Latvijoje tai darė 81 proc. įmonių, o Estijoje – 95 proc. Vadovams bazinius atlyginimus Lietuvoje 2011 – 2012 m. didino 45 proc. įmonių, Latvijoje – 60 proc., o Estijoje – 70 proc.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (527)