Lietuvos bankas ir „Swedbank“: gandai nepagrįsti

Trečiadienį piką pasiekė gandų skleidimas apie vieną didžiausių Lietuvoje veikiančių Lietuvos komercinių bankų - „Swedbank“. Per socialinius tinklus ir SMS žinutes plinta perspėjimai, kad bankas neva turi problemų. Tai neigia ir pats bankas, ir Lietuvos bankas, kuris atsakingas už šio sektoriaus priežiūrą.

Pirminiais neoficialiais duomenimis, gandų šaltiniai yra Kaune ir Klaipėdoje. Neoficialiai teigiama, kad iš pradžių šiuose miestuose gandai sklido iš lūpų į lūpas, o vėliau ir per socialinius tinklus.

Pastarosiomis dienomis „Swedbank“ klientus pasiekia klaidinantys pranešimai, kuriuose abejojama banko veiklos tęstinumu ir skleidžiami jokio pagrindo neturintys gandai apie banką, rašoma pranešime spaudai.

Kaip skelbia bankas, šie pranešimai platinami socialiniuose tinkluose, taip pat siunčiami sms žinutėmis, el. paštu ar telefonu.

„Perspėjame savo klientus, jog tai yra klaidinanti informacija, neturinti jokio loginio paaiškinimo ir raginame ją ignoruoti. Bankas taip pat primena, jog už gandų ir klaidingos informacijos platinimą gresia teisinė atsakomybė. Bankas ketina kreiptis dėl klaidingos informacijos skleidimo į teisėsaugos institucijas”, - rašoma pranešime spaudai.

Bankas atkreipia dėmesį, kad pranešimai parašyti su daugybe gramatinių klaidų, pateikiama klaidinga informacija apie kitus bankus. Neatmetama prielaida, jog šios informacijos platinimu siekiama suklaidinti banko klientus.

Pasak pranešimo, šia situacija gali pasinaudoti ir sukčiai, siekiantys išvilioti asmeninius klientų duomenis bei užvaldyti gyventojų lėšas. Todėl klientai turėtų išlikti budrūs ir ignoruoti šią informaciją, o kilus klausimams visų pirma kreiptis į banką.

Naudojasi ir sukčiai

Kaip DELFI teigė „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius, užklausų iš klientų bankas dėl gandų pavidalų paskleistos informacijos sulaukdavo jau ir anksčiau, pastarosiomis dienomis, tačiau trečiadienį pastebėtas klientų susidomėjimo pikas, todėl bankas nusprendė įspėti savo klientus dėl sklindančių gandų.

„Iš įvairių miestų gavome informaciją, kad klientai gandų forma gauna informaciją ir žmonėms kyla natūralus noras paklausti, kaip gi yra. Žmonės skambina tiek į kontaktų centrą, tiek vadybininkams, mažesniuose miesteliuose ateina į padalinius“, - teigė „Swedbank“ atstovas.

Pasak jo, sklindančiuose ganduose nėra nurodyta jokios faktinės informacijos ar pagrindo abejoti banko stabilumu. „Todėl raginame klientus išlikti budriais, nes paprastai tokiais atvejais ir sukčiai pradeda siausti“, - pridėjo jis.

S. Abraškevičiui jau teko girdėti, kad pasinaudoję gandais į namus klientams skambina asmenys, prisistatantys banko darbuotojais. „Niekas tikrai iš banko neskambina žmonėms ir nekalba apie banko situaciją“, - įspėjo pašnekovas.

S. Abraškevičius taip pat ramina gyventojus dėl sklindančių gandų, kad bankomatai jau neišduoda didelių sumų. „Swedbank“ atstovas primena, kad sąskaitų išgryninimo limitai išlieka tokie patys, kokie yra.

Tačiau jei bankomatas neišduoda pinigų, gali būti, kad tuo metu jame pasibaigę banknotai. Tokiu atveju bankomatas praneša aptarnaujančiai įmonei, kad bankomate trūksta grynųjų pinigų ir atliekamas papildymas. Pasak „Swedbank“ atstovo, bankomatai papildomi per maždaug tris valandas.

Bankas patikimas

S. Abraškevičius pabrėžė, kad „Swedbank” grupė turi puikius reitingus, o prieš kelias savaites tarptautinė reitingų agentūra Moody’s „Swedbank” ilgalaikio skolinimosi reitingą padidino nuo A2 iki A1.

„Tai reiškia, kad bankas yra patikimas, o jo finansinio portfelio rizika – dar labiau sumažinta. Praėjusiais metais reitingų agentūra „Fitch“ pagerino „Swedbank“ kredito reitingą nuo A iki A+. Agentūra tokio veiksmo ėmėsi įvertinusi tai, kad „Swedbank“, kuris yra didžiausias skolintojas Baltijos šalyse, sumažino blogų paskolų dalį ir sustiprino kapitalą. Taigi, tarptautinės rinkos „Swedbank" grupe pasitiki“, - tvirtino jis.

Atstovas spaudai atkreipė dėmesį, „Swedbank“ grupė yra antras geriausiai kapitalizuotas bankas Europos Sąjungoje.

Pasak jo, indėlių apimtys pirmąjį šių metų ketvirtį augo - 13 proc. lyginant su 2012 m. pirmuoju ketvirčiu. Indėliai augo ir tarp verslo, ir tarp privačių klientų - 2013 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje bendras indėlių portfelis sudarė 15,0 mlrd. litų.

Ramina gyventojus

Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius DELFI sakė, kad bankų sistema veikia stabiliai ir patikimai.

„Tiek „Swedbank“, tiek kiti bankai Lietuvoje vykdo visus Lietuvos banko nustatytus riziką ribojančius reikalavimus, veikia stabiliai, dirba patikimai. Skleidžiamos žinios yra visiškai nepagrįstos, neatitinkančios tikrovės“, - DELFI tvirtino jis.

Pasak G. Simonavičiaus, maža to, naujausi testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad šalies bankų sistema atlaikytų gerokai didesnius sukrėtimus nei bandymai kelti dirbtinę paniką kurstant melagingas ir nepagrįstas žinias.

„Primename, kad už tokių paniką kurstančių žinių skleidimą gresia baudžiamoji atsakomybė ir perspėjame gyventojus būti ypač budriems, atsispirti melagingoms žinioms, o kylant klausimams kreiptis į Lietuvos banką“, - pabrėžė jis.

Lietuvos banko atstovas tvirtina, kad tokiais atvejais visuomet dirbama kartu su teisėsauga.

Anot G. Simonavičiaus, indėlių dinamika yra išlikusi tokia pati kaip ir kitomis dienomis. Primenama, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, iki 100 tūkst. eurų (apie 345 tūkst. Lt) gyventojų ir įmonių indėliai yra apdrausti 100 proc.

Bankų asociacija ragina nieko nedaryti

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas trečiadienį nusileidęs Vilniaus oro uoste jau žinojo apie kilusį nerimą ir paskleistus gandus dėl „Swedbank“.

„Situacija banke yra labai stabili ir ja negalima spekuliuoti, tam nėra visiškai jokio pagrindo. Melagingos informacijos skleidimas rodo žmonių jautrumą ir patiklumą nepagrįstais gandais. Manau, kad šis nerimas labai greitai baigsis, nes tai daugiau šypseną keliantis, nei rimtai vertintinas dalykas“, - dėstė S.Kropas.

Paklaustas apie mažesniuose miestuose susiformavusias eiles prie bankomatų, S. Kropas patarė gyventojams nurimti ir įsiklausyti į tai, ką sako specialistai.

„Kalbant apie mažesnius miestelius, bankas juose dirba, aiškina žmonėms, be abejo, panika atslūgs ir ten. Gyventojams patarčiau absoliučiai nieko nedaryti ir negaišti laiko, nes juos ramina tiek pats „Swedbank“, tiek Lietuvos bankas. Be to, „Swedbank“ turi pakankamai kapitalo, jis yra likvidus, visi jo rodikliai yra skelbiami ir visi, kas nors truputėlį susigaudo, gali matyti, kad nėra jokių išorinių ar vidinių veiksnių, kurie turėtų bankui neigiamų rezultatų. Tiesiog panikuojantys žmonės sugaiš laiko, galbūt praras pinigų per anksti nutraukę indėlius ir tuo viskas baigsis“, - prognozuoja S. Kropas.

Primename, kad gandais sukelti paniką bankiniame sektoriuje yra bandyta ir anksčiau. 2008 m. spalio mėnesį pasklidus klaidingai informacijai VSD nustatė kaltininką. Prieš ketverius metus VSD buvo nustatęs asmenį, kuris siuntinėdamas melagingas trumpąsias žinutes bandė kurstyti paniką, ragindamas atsiimti indėlius iš bankų.

DELFI primena, kad „Swedbank“ yra vienas iš didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų. Per pirmąjį 2013 metų ketvirtį „Swedbank“ Lietuvoje uždirbo 112 mln. litų grynojo pelno. Kaip nurodo bankas, 33 mln. Lt gauta už parduotą antrinės gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ akcijų paketą „Swedbank“ Estijoje.

Neskaičiuojant už akcijas gautų pajamų, grynasis ketvirčio pelnas siekė 79 mln. litų ir buvo 18 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.