Tranzito pajamos padidėjo 7,4 proc. Reguliuojamos transportavimo veiklos pajamos šiek tiek sumažėjo.
„Lietuvos dujos“ konsoliduotas neaudituotas ikimokestinis pelnas sumažėjo nuo 104,3 mln. Lt 2011 m. iki 70,7 mln. Lt 2012 m. Pelno sumažėjimą daugiausia lėmė blogesni reguliuojamos transportavimo veiklos rezultatai.
Atitinkamai 30,5 mln. Lt sumažėjo 2012 m. pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) ir sudarė 183,4 mln. Lt. 2011 m. jis buvo 213,9 mln. Lt.
2012 m. „Lietuvos dujos“ konsoliduotas neaudituotas grynasis pelnas sumažėjo 21,3 mln. Lt arba 22,2 proc. iki 74,5 mln. Lt (2011 m. – 95,8 mln. Lt).
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, bendrovė jau trečius metus iš eilės yra ketvirta didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje. Per praėjusius 5 metus valstybės ir savivaldybių biudžetams bei Sodrai sumokėta 1,9 mlrd. Lt mokesčių. Iš to skaičiaus dividendų valstybei, kuri valdo 17,7 proc. akcijų paketą, sumokėta 63,4 mln. Lt.
Neaudituotais duomenimis, 2012 m. „Lietuvos dujos“ investicijos padidėjo 2,5 karto ir sudarė 158,3 mln. Lt (2011 m. – 62,3 mln. Lt). Iš šio skaičiaus į sistemų plėtrą investuota 103,0 mln. Lt (2011 m. – 12,4 mln. Lt), o į rekonstrukciją ir modernizavimą – 54,0 mln. Lt (2011 m. – 49,9 mln. Lt). Bendrovės finansinė investicija įkuriant UAB „GET Baltic“ gamtinių dujų biržos funkcijoms vykdyti sudarė 1,3 mln. Lt.
Naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymui sudarius prielaidas gamtinių dujų biržos veiklai, 2012 m. liepos 4 d. bendrovės valdyba nusprendė kartu su Suomijos gamtinių dujų bendrove „Gasum Oy“ įsteigti bendrą įmonę „GET Baltic“ gamtinių dujų rinkos operatoriaus funkcijoms vykdyti. 66 proc. bendros įmonės akcijų priklauso bendrovei, 34 proc. – „Gasum Oy“. 2012 m. rugsėjo 7 d. nauja įmonė buvo pristatyta visuomenei, lapkričio 9 d. Kainų komisija „GET Baltic“ išdavė gamtinių dujų rinkos operatoriaus licenciją. Š. m. sausio mėnesį prasidėjo prekyba biržoje.
Pernai „Lietuvos dujos“ tęsė investicijas į Nacionalinės energetikos strategijos projektą, magistralinio dujotiekio Šakiai–Klaipėda statybą. 2012 m. pastatyta 35 km dujotiekio atkarpa nuo Jurbarko iki Tauragės. Į šią atkarpą nuo projekto vykdymo pradžios iš viso investuota 34,1 mln. Lt, iš jų 2012 m. – 32,1 mln. Lt, dar 49,6 mln. Lt 2012 m. investuota į dujotiekio atkarpos nuo Tauragės iki Klaipėdos ir Klaipėdos antros dujų skirstymo stoties statybą. Iš viso į projektą Šakiai–Klaipėda nuo jo įgyvendinimo pradžios bendrovė jau investavo 119,5 mln. Lt, projektas iš dalies finansuojamas ES struktūrinių fondų paramos lėšomis.
„Lietuvos dujos“ kartu su tarptautiniais partneriais 2012 metais tęsė tarpvalstybinių jungčių projektus. Buvo viešai pristatyti Lenkijos–Lietuvos dujotiekių jungties verslo aplinkos analizės rezultatai, o birželį pasirašyta sutartis dėl jungties galimybių studijos parengimo, kurią planuojama baigti 2013 m. pirmąjį ketvirtį. Projektas įgyvendinamas kartu su Lenkijos perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz-System S.A.“. Skiriama ES finansinė parama sudaro 50 proc. su studijų rengimu susijusių sąnaudų. Likusi dalis lygiomis dalimis finansuojama Bendrovės ir „Gaz-System S.A.“ lėšomis.
Kartu su Latvijos partnere AS „Latvijas Gaze“ 2012 m. vykdytas bendras projektas „Lietuvos ir Latvijos dujų jungties pralaidumo padidinimas“, kuris buvo inicijuotas dar 2009 m. Šis projektas skirtas gamtinių dujų jungties tarp dviejų šalių sistemų pralaidumui padidinti, Baltijos šalių dujų sistemų tarpusavio integracijai didinti ir sąlygų Baltijos šalių gamtinių dujų rinkos sukūrimui bei pasiruošimui integracijai į bendrą ES gamtinių dujų rinką. 50 proc. projekto vertės finansuojama ES lėšomis, likusi dalis – „Lietuvos dujos“ (darbai Lietuvos teritorijoje) ir AS „Latvijas Gaze“ (darbai Latvijos teritorijoje) lėšomis.
Iš viso 2012 m. per „Lietuvos dujos“ valdomą perdavimo sistemą Lietuvos vartotojams transportuota 3.266,9 mln. m3 gamtinių dujų – 2,8 proc. mažiau negu 2011 m. Planuojama, kad 2013 m. „Lietuvos dujos“ perdavimo sistema Lietuvos vartotojams bus transportuota apie 2,9 mlrd. m3 gamtinių dujų.
Skirstomaisiais dujotiekiais transportuota 982,1 mln. m3 gamtinių dujų – 7,9 proc. mažiau negu 2011 m.
„Lietuvos dujos“ importavo 35,1 proc. visų į Lietuvą importuotų gamtinių dujų. Įgyvendinant ES teisės aktų nuostatas dėl laisvos trečiųjų šalių prieigos prie tinklų (angl. TPA – Third Party Access), trečiosioms šalims transportuota 2.141,3 mln. m3 gamtinių dujų, arba 64,9 proc.
Bendrovė patiekė vartotojams 1.125,6 mln. m3 gamtinių dujų, arba 14,6% mažiau nei 2011 m., kai patiekta 1.317,8 mln. m3 dujų. Nebuitiniams vartotojams 2012 m. patiekta 956,4 mln. m3, buitiniams vartotojams – 169,2 mln. m3 dujų.
Dujų perdavimo, skirstymo bei tiekimo apimtys 2012 m. mažėjo daugiausiai dėl kombinuoto ciklo šilumos ir elektros gamybos įmonių mažesnio dujų vartojimo, kurį nulėmė elektros energijos gamybos kvotų sumažinimas. Bendrovė visiškai įvykdė savo įsipareigojimus vartotojams pagal pasirašytas gamtinių dujų pirkimo–pardavimo ir transportavimo paslaugų teikimo sutartis.
Tranzitu į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį 2012 m. transportuota 2.167,4 mln. m3 gamtinių dujų – 6,1 proc. daugiau negu 2011 m.
Bendrovė eksploatavo 1,9 tūkst. km magistralinių ir 8,2 tūkst. km skirstomųjų dujotiekių. Iš viso pernai prijungta 2,2 tūkst. naujų dujų vartotojų. Per praėjusius metus Bendrovės klientų skaičius padidėjo iki 556,5 tūkst.
Kokybiškas ir profesionalus klientų aptarnavimas ir toliau išlieka prioritetine sritimi bei vienu svarbiausių Bendrovės tikslų. Per 2012 metus klientai kreipėsi į Bendrovės darbuotojus arba jiems buvo suteikta paslaugų klientų valdose daugiau kaip 560 tūkst. kartų.
2012 m. Bendrovei suteiktas Aplinkos apsaugos vadybos sistemos ISO 14001 sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad Bendrovės veikloje integruota aplinkos apsaugos vadybos sistema.
„Lietuvos dujos“ akcijos yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Oficialųjį prekybos sąrašą.
Pagrindinių akcininkų struktūra per 2012-uosius nepakito ir 2012 m. gruodžio 31 d. buvo: „E.ON Ruhrgas International GmbH“ – 38,9 proc., OAO „Gazprom“ – 37,1 proc., LR energetikos ministerija – 17,7 proc. ir smulkieji akcininkai valdė 6,3 proc. bendrovės akcijų.
