Pirmiausiai Europos Sąjungos perspektyvos yra prastesnė nei laukta, Lietuvos eksportas trumpam staiga šoktelėjo tik dėl gerai parduoto lietuviško derliaus, įmonių investicijos vis dar neatsigauna, lėčiau gerėja situacija darbo rinkoje.
„Nieko daug gero pasakyti negaliu, gerų žinių yra, bet blogųjų yra kažkiek daugiau“, – ketvirtadienio spaudos konferencijoje sakė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko.
Skrenda tik ant eksporto variklio
„Geros žinios yra tos, kad 2012 m eksporto augimas buvo didesnis nei tikėtasi, kažkiek sumažėjo vartotojų kainų infliacija. Tuo pačiu metu išorės aplinka prastėja ir prastėja gana reikšmingai, o gerosios žinios yra trumpalaikio pobūdžio – ūkio augimą lėmę ar vis dar lemiantys veiksniai yra trumpalaikiai, jie veikia šiuo metu, kas lemia gerus rezultatus, tačiau nematome galimybių, kad jų poveikis tęstųsi ilgiau“, – tvirtino ekonomistė.
Trumpalaikiu veiksniu įvardijamas geras praėjusių metų žemės ūkio derlius, kurio atsargos baigia išsekti.
Būtent dėl nekokių naujienų iš užsienio Lietuvos bankas sumažino ekonomikos augimo prognozę.
Taigi laukiama, kad šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) bus 0,3 proc. mažesnis nei planuoja – 2,8 proc. Kitąmet tikimasi spartesnės ekonomikos plėtros – 3,5 proc. Praėjusiais metais šalies ekonomika augo 3,7 proc.
Euro zona, Rusija, Latvija ir Estija sudaro apie 60 proc. viso Lietuvos eksporto. Tuo metu euro zonos perspektyvos prastėja, Rusijos BVP augimas labai sparčiai lėtėja, Latvijos ir Estijos ekonomikoms kyla rizika dėl Rusijos ūkio lėtėjimo.
„Taigi paklausa Lietuvos eksportui mažėja“, – teigė ji.
Tuo metu 2012 m. eksporto sėkmė labiausiai susijusi su žemės ūkio sektoriaus rezultatais.
„Visos kitos eksproto komponentės lėtėja ir atitinka išorės paklausos lėtėjimą. Iš to darome išvadą, kad eksportas lėtės ir šiemet bei kitąmet bus mažiau nei 6 proc.“, – komentavo ekonomistė.
„Lietuva kol kas skrenda ant eksporto variklio, kuris bet kada gali pradėti čiaudėti, turint omenyje situaciją pirmiausiai Rusijoje. Rusijos ekonomikos lėtėjimas persiduos ir kitiems mūsų prekybos partneriams: lenkams, latviams, estams“, – po Lietuvos ekonomikos apžvalgos pristatymo sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Sidabrinių kulkų nėra
„Numatomi skaičiai nėra tokie maži, matyt, nebenorime gyventi kaip 2007 m. Daugiau nėra visada geriau. Pagal mūsų prognozes, 2014 m. vidaus paklausa turėtų priartėti prie potencialaus tvaraus lygio“, – pasiteiravus, ko reikėtų, kad vidaus paklausa labiau atsigautų, sakė R. Rodzko.
R. Kuodis pripažino, kad greitų sprendimų skatinant vidaus paklausos didėjimą nėra.
„Stebuklingų sprendimų, kaip padidinti vidaus paklausą, nėra. Kadangi biudžeto padėtis yra pakankamai įtempta, valdžia, matyt, nesiryš viešojo sektoriaus atlyginimų didinimui. Taigi kažkokių sidabrinių kulkų, kurios greitai sutvarkytų vidaus paklausą, matyt, šiuo metu nėra“, – teigė jis.
Ekonomistams susirūpinimą kelia įmonių investicijos ir padėtis darbo rinkoje.
Apžvelgdama situaciją Lietuvos vidaus rinkoje, R. Rodzko atkreipė dėmesį, kad įmonės nurodo, jog plėtrą labiausiai stabdo nepakankama paklausa tiek viduje, tiek išorėje.
„Tai neigiamai veikia bet kokius planus, tiek investicijas, tiek samdos planus. Kalbant apie investicijas, žinios yra pakankamai liūdnos. 2012 m. investicijų augimas buvo neigiamas, verslo investicijos stagnuoja, augimo nėra. Tačiau žiūrėdami į ateitį numatome nedidelį investicijų atsigavimą“, – komentavo R. Rodzko.
Lietuvos banko duomenimis, nedarbo lygis Lietuvos mažės lėtai. Prognozuojama, kad šiemet jis bus 11,6 proc., o kitąmet – 10,1 proc.
Tačiau darbo užmokestis turėtų šiek tiek didėti – tai labiausiai lems padidinta minimali alga. Darbo užmokestis šalyje augs apie 2 proc. – šiek tiek daugiau nei infliacija.
Banko ekonomistai prognozuoja, kad infliacija bus 0,4 proc. mažesnė nei laukta anksčiau ir sudarys 2 proc. Kitąmet laukiama 2,4 proc. infliacijos.
„Tai yra viena iš tų gerųjų naujienų – pastaraisiais mėnesiais infliacija sparčiai sumažėjo. Tai lėmė dažnai cituojami išorės veiksniai: mažėja naftos kainos, maisto žaliavų kainos. Infliacijos mažėjimas nepriklauso nuo Lietuvoje vykstančių veiksnių, tai yra daugiau sutampančių palankių aplinkybių rezultatas nei Lietuvoje vykstančių procesų pasekmė“, – komentavo R. Rodzko.
Prognozuojama, kad 2014 m. pavasaris bus palankus Lietuvai atitikti Mastrichto kriterijus. DELFI primena, kad Lietuva norėtų eurą įsivesti 2015 m.
Pasak ekonomistės, šiuo metu yra rizika nevykdyti 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito.
