„Vienareikšmiškai atsakyti sunku, bet kai ką mes suskaičiavome. Mes esame suskaičiavę, kad 2009 m. nė vieno lito PSD nesumokėjo 2 proc. visų gyventojų. Pinigais tai būtų apie 60 mln. Lt geriausiu atveju, jeigu būtų įrodyta, kad jie privalėjo mokėti bent jau tą minimumą. Tai sudarytų apie 1 proc. viso Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Pinigai tikrai nėra dideli. Čia galbūt daugiau yra žmogaus ugdymas gerbti įstatymą“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė.

Pirmadienį ministrų kabinetas politiškai pritarė darbo grupės siūlymams, kaip spręsti PSD likusių skolingų gyventojų problemą.

Darbo grupė sutarė, kad emigrantai, nedeklaravę savo išvykimo, tai galėtų padaryti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) parengtoje pajamų deklaracijoje. Tokiu atveju jie būtų atleisti nuo prievolės mokėti PSD, nes šis mokestis privalomas tik nuolatiniams šalies gyventojams.

Išvykimą VMI deklaruoti galima už penkerius paskutinius metus. Šie gyventojai neprivalo deklaruoti savo pajamų, pakanka tik specialiame langelyje nurodyti išvykimą.

Delspinigių neims

Darbo biržoje nesiregistravę bedarbiai nuo PSD įmokų nebus atleidžiami, tačiau nepriemokas jie galės sumokėti dalimis, atidėti jų mokėjimą arba galiausiai nurašyti kaip beviltišką skolą. Ilgiausiai įmokas atidėti arba jas išsimokėti dalimis galima per penkerius metus.

Anksčiau J. Kumpienė sakė VMI yra pažadėjusi neskaičiuoti delspinigių.

Darbo grupė padarė išvadą, kad dirbantiesiems, buvusiems nemokamose atostogos, jų metu nėra pagrindo skaičiuoti PSD įmokų. Taip pat PSD mokėti neprivalės tie bedarbiai, kurie gavę išeitinę kompensaciją iškart nesiregistravo Darbo biržoje.

Darbo grupė nesiūlo kompensuoti išlaidų sveikatai tiems bedarbiams, kurie patys už jas susimokėjo, o vėliau sužinojo likę skolingi PSD.

PSD skaičiuos pagal dienas

Darbo grupė siūlo leisti PSD mokėti už tiek dienų, kiek galiojo verslo liudijimas. Dabar 72 Lt reikia mokėti nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirbo visą mėnesį, ar tik kelias dienas.

Individualių įmonių savininkai, kurie iš šios veiklos negavo jokių pajamų, bet turėjo darbo santykius su kitu juridiniu asmeniu arba buvo draudžiamas valstybės, PSD mokėti neprivalės.

Išsiaiškino, kas apie ką turi informuoti

J. Kumpienės teigimu, pasitarimo protokoliniame nutarime įrašyta, kuri institucija apie ką turi informuoti.

„Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į tai, ko pasigedo ir žmonės, kad kai kurios nuostatos galioja kelerius metus, tačiau žmonės vis tiek apie tai nežinojo. Dabar Vyriausybė paskirsto, apie ką turi informuoti VMI, „Sodra“ ir Valstybinė ligonių kasa (VLK)“, – sakė ji.

PSD įmokas ateityje turėtų administruoti viena institucija. Jas šiuo metu administruoja VMI ir VLK.

Anot J. Kumpienės, siūloma, kad visus metus sąžiningai PSD įmokas mokėję žmonės būtų draudžiami ir kitais metais, nors iškart nesumokėjo PSD. Žinoma, vėliau jiems vis tiek reikėtų sumokėti priklausančias įmokas, tačiau draustumas nenutrūktų.

Visus siūlymus dėl ateities dar nagrinės nauja darbo grupė.

Už 60 proc. moka valstybė

„Valstybė PSD įmokas moka už 60 proc. Lietuvos gyventojų ir 40 proc. sudaro dirbantieji, kurie moka patys“, – sakė J. Kumpienė.

Valstybė už pačios lėšomis draudžiamus žmones per mėnesį mokėjo po 605 Lt, o dirbantieji – vidutiniškai po 2200 Lt.

Premjero Andriaus Kubiliaus sudarytoje darbo grupėje buvo specialistai iš Ministro pirmininko tarnybos, Sveikatos apsaugos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo, Ūkio ministerijų, VMI, Valstybinės ligonių kasos, „Sodros“ ir Gyventojų registro tarnybos.

Nuo 2009 metų sveikatos draudimo mokestis asmenims, kurie jį patys moka, nes neturi darbdavio, siekia 72 Lt – 9 proc. minimaliosios mėnesio algos.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)