Geresniais praėjusių metų skaičiais stebėtis nevertėtų, mat daugelis Lietuvių pamėgtų šalių pernai patyrė rimtų ekonominių sunkumų. Jungtinės Karalystės ūkis stagnavo, Ispanijoje nedarbas pasiekė rekordines aukštumas (26 proc.), krizės gniaužtų purtėsi Airija. Bedarbių šiose šalyse gausybė, todėl įsidarbinti atvykėliams, ypač žemos kvalifikacijos, pasidarė gerokai sudėtingiau. O Lietuvai metai buvo visai neblogi, įmonės samdė daugiau darbuotojų.
Migracijos pasikeitimus gerai iliustruoja Lietuvos einamosios sąskaitos rodikliai. Privačių asmenų perlaidos į Lietuvą per pirmus 9 praėjusių 2012 m. mėnesius siekė 2,6 mlrd. Lt – šeštadaliu mažiau nei atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu. Savo ruožtu iš Lietuvos buvo išsiusta beveik ketvirtadaliu daugiau pinigų – 1,9 mlrd. Lt. Emigrantų perlaidų balansas vis dar teigiamas, bet jo perviršis susitraukė daugiau nei per pusę. Akivaizdu, kad užsienyje gyvenantys lietuviai buvo mažiau pajėgūs remti Lietuvoje likusius artimuosius, o jiems patiems dažniau prireikdavo finansinės pagalbos.
Emigraciją labiausiai veikia ekonominiai veiksniai, kurie per artimiausiu metus labai stipriai nepasikeis. Nedarbas, nors ir mažėsiantis, išliks ganėtinai aukštas: prognozuojame, kad šių metų pabaigoje jis tebesieks 11 proc., o žemiau 10 proc. nukris tik 2015 m. Vidutinis darbo užmokestis didės, tačiau per kelis metus jis radikaliai neišaugs ir vis dar bus ženkliai mažesnis už tą, kurį emigrantas gali gauti turtingesnėje ES valstybėje (jei tik pajėgia tenai įsidarbinti).
Dar vienas su emigracija glaudžiai susijęs faktorius – aukštojo švietimo sistema. Universitetuose ir kolegijose studentai įgyja ne visai tas žinias ir sugebėjimus, kurių reikia darbdaviams – tai lemia aukštesnį nedarbo lygį ir didesnį išvykstančiųjų skaičių. Ypač darbuotojų trūksta pramonėje, tačiau norint dirbti gamybinėse įmonėse reikalingų studijų abiturientai nemėgsta. Tai lemia nemažai veiksnių: reikalingos žinios tiksliuosiuose moksluose, kurie tarp moksleivių nėra itin populiarūs, klaidingi įsitikinimai dėl įsidarbinimo galimybių bei kol kas nepatrauklūs atlyginimai kai kuriose pramonės šakose. Dėl to ypač aukštas išlieka jaunimo nedarbas tik neseniai nukritęs žemiau 30 proc. Nereikia pamiršti ir to, kad Lietuvos vyriausybė finansuoja universitetus bei kolegijas, moka už čia besimokančius studentus, kurie baigę mokslus ir neradę darbo čia pasirenką darbą kitoje šalyje.
Kita vertus švietimo kokybė Lietuvoje yra prasta. Universitetų reitinguose joks mūsų šalies universitetas nepatenka net tarp 400 geriausių Europos aukštųjų mokyklų, tai gerai žinoma rimčiau studijų kokybe besidomintiems abiturientams. Dėl to nemažai jaunuolių vyksta mokytis į geresnius universitetus turinčias šalis: Daniją, Olandiją, JK. Dalis jų į Lietuvą sugrįš, kita dalis ne.
Sunku tikėtis, kad artimiausiais metais didelio masto emigracija sustos, juo labiau, kad tendencijos apsisuks ir grynoji migracija taps teigiama. Ekonominiai faktoriai, labiausiai veikiantys emigraciją neišnyks: gerai apmokamo darbo Lietuvoje rasti ir toliau bus sudėtinga, ypač jauniems žmonėms.