„Neturint valstybės ateities vizijos, sunku pasirinkti tinkamą mokesčių reformos dizainą. Būtina realiai įvertinti ir išnaudoti savo privalumus, o ne aklai sekti madą“, - žurnalo „Valstybė“ organizuotoje Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo mokesčių žinovė.
R. Bilkštytė konferencijos dalyviams pristatė šiuo metu Europoje taikomas mokesčių pakeitimų tendencijas.
„Pirmiausia noriu įspėti, kad ne viskas, kas tinka kitoje šalyje, tiks ir Lietuvoje. Moteris suknelę renkasi pagal figūrą, o ne grožį. Todėl ir čia reikia žinoti tendencijas, o tik tada matuotis“, - kalbėjo specialistė.
Labiau apmokestino papildomas pajamas
Mokesčių ekspertė teigė, kad po krizės dauguma Europos šalių didino gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tačiau labiau „skriaudžiami“ buvo didesnes pajamas gaunantys gyventojai ir jautriai atsižvelgta į pajamų gavėjų socialines grupes.
R. Bilkštytė pabrėžė, kad Lietuvoje, kalbant apie progresinius mokesčius, nuolat krypstama darbo užmokesčio apmokestinimo link, tačiau Europoje progresyvumas mokesčiuose pasiekiamas ir per mokesčius pasyvioms pajamoms – palūkanoms, kapitalui.
Kalbant apie socialinio draudimo įmokas, specialistė teigė, kad po krizės Europoje dauguma šalių didino tarifą. Mažinta tik Danijoje, Airijoje, o Čekijoje tik tam tikrose socialinėse grupėse.
Taip pat mokesčių specialistė pastebėjo, kad Europoje jaučiama tendencija – pelno mokesčio mažinimas, ypač didelis dėmesys inovacijoms ir investicijoms.
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) klausimu Europos šalys peržiūrėjo savo tarifus ir akyliau lengvatas.
„Lengvatiniai tarifai yra skirti mažinti įtampą vartojimui toms prekėms, susijusioms su mažiausiomis pajamomis, arba skatinta tam tikras verslo rūšis. O toks tarifas, kur paslaugos ar prekės naudojamos visiems, tada neveiksminga ir nenaudinga“, - kalbėjo R. Bilkštytė.
Europoje taip pat jaučiamas didinamas nekilnojamo turto apmokestinimas, kuris pasiekiamas didinant tarifą, apmokestinamąją vertę, plečiant apmokestinamąją bazę.
Po krizės Europoje atsirado ir daugiau produktų, kurie apmokestinti akcizu. Pavyzdžiui, Vokietijoje – branduolinis kuras, Didžiojoje Britanijoje – oro transporto keleivių muitas, Latvijoje – prabangūs ir galingi automobiliai, Suomijoje – saldainiai ir ledai.
Neverskime verslininkų registruotis Kipre
Apžvelgusi mokesčių pokyčius Europoje R. Bilkštytė taip pat išsakė savo nuomonę, ko Lietuva galėtų pasimokyti iš žemyno kaimynių.
Visų pirma, jos nuomone, šalyje reikėtų skatinti investicijas, o tam palanki aplinka Lietuvoje jau yra: patrauklus mokesčio tarifas, laisvosios ekonomikos zonos, bendrovių investicijų skatinimas, geografinė padėtis aukštos kvalifikacijos teisės ir valdymo specialistai.
„Tačiau kaip tuo pasinaudoti?“, - pati sau klausimą uždavė mokesčių ekspertė.
Kaip pasiūlymą R. Bilkštytė paminėjo lengvatų suteikimą prekybos bendrovėms.
„Čia tinka Maltos pavyzdys. Lietuvoje reikia mokėti 15 proc. už antkainį. Prekybininkai, prekiaujantys tarptautinėje rinkoje, produktų gali net nevežti per Lietuvą. Maltoje jis, užsiregistravęs, mokės 2 proc.”, - kalbėjo mokesčių specialistė.
Patraukliau inovacijų skatinimo kontekste atrodo prieš Lietuvą ir Liuksemburgas. Liuksemburge įmonėms, užsiimančioms intelektualinių produktų ar paslaugų kūrimui, taikomas 8 proc. pelno mokestis.
Taip pat, mokesčių ekspertės nuomone, Lietuva galėtų labiau pritraukti įmones čia kurti savo motinines bendroves. Šiuo klausimu, pasak jos, Lietuvą jau aplenkė Latvija, kuri kviečia rusus ir ukrainiečius į Europą patekti per juos.
Pasiūlė R. Bilkštytė pasižiūrėti ir į estus, kurie verslumą ir ekonomiką skatina netaikant mokesčių investicijoms.
Pasiūlė, ką būtų galima papildomai apmokestinti
Mokesčių ekspertė taip pat pasiūlė, kokiais papildomais mokesčiais šalis galėtų pasipildyti savo biudžetą. Žinoma, konferencijos dalyvė pabrėžė, kad nereikėtų iškart įvedinėti drastiško 15 proc. tarifo.
Tarp jos siūlomų naujų mokesčių specialistė paminėjo dividendų, palūkanų, vertybinių popierių perleidimo.
„Taip pat pas mus neapmokestinama paveldėjimo būdų gautos pajamos, jei jos iš giminaičių. Nesakau, kad reikėtų apmokestinti 15 proc., bet kodėl negalima to padaryti 2 proc.”, - kalbėjo R. Bilkštytė.
