„Pirmiausia, yra sprendimas, Europos šalių vadovai sugebėjo po 25 valandų derybų be pertraukos ir be miego suderėti Europai septynerių metų biudžetą. Aišku, tokioje finansinėje situacijoje, kokioje yra Europa, šis biudžetas yra gerokai mažesnis negu visi norėtų, bet kai kurios šalys, pavyzdžiui, mes gavome 4 mlrd. litų arba 10 proc. didesnį biudžetą nei turime šioje perspektyvoje“, - penktadienį vakare DELFI sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė taip pat informavo, kad Lietuva užsitikrino 450 mln. eurų arba 1,55 mln. litų Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui.
Jos teigimu, tiesioginės išmokos žemdirbiams per šį laikotarpį padidės 70 proc. ir sieks 676 litų už hektarą.
„Lietuva, šalia bendro paketo, dar gaus iš taip vadinamų infrastruktūrinių lėšų, kurios bus skirtos energetikai ir įvairiomis jungtims Europoje. Ten numatytos didelės lėšos infrastruktūros plėtrai. Taigi šalia konkretaus paketo, kuris skirtas vien Lietuvai, mes galėsime pasinaudoti bendromis biudžetinėmis eilutėmis ir atskiromis programomis“, - sakė D. Grybauskaitė.
Klausiama, kodėl derybos truko tiek ilgai, prezidentė pasakojo, kad dalis šalių norėjo labai daug, o tos šalys, kurios moka didžiausias įmokas į Europos Sąjungos biudžetą, negalėjo skirti tiek lėšų.
„Aš tik džiaugiuosi, kad sumažinus Europos Sąjungos biudžetą 33 mlrd. eurų, Lietuva sugebėjo gauti daugiau nei šioje finansinėje perspektyvoje“, - teigė D. Grybauskaitė.
DELFI primena, kad Europos Vadovų Tarybos derybose dalyvavusi prezidentė penktadienį ryte savo gerbėjus socialiniame tinkle „Facebook“ nustebino netikėtu pareiškimu, kad į derybas reikia pasiimti dantų šepetėlį.
„Niekuomet nemaniau, kad derybose man gali prireikti dantų šepetėlio“, - anglų kalba „Twitter" parašė D. Grybauskaitė, kurios žodžiai buvo vėliau perkelti ir į „Facebook“.
Lietuvos žemdirbiai nepatenkinti pereinamuoju ES išmokų laikotarpiu
Lietuvos žemdirbių atstovai penktadienį pareiškė esantys nepatenkinti pereinamuoju laikotarpiu spartesniam išmokų didinimui naujajame Europos Sąjungos (ES) biudžete.
Vyriausybės atstovai nuostatą, kad 2020 metais išmokos pasieks 196 eurus už hektarą vietoje dabartinių maždaug 140 eurų, ragina vertinti kaip laimėjimą ieškant kompromisų.
„Be abejo, mūsų tikslas buvo kitoks, kitokia suma, bet esminis klausimas dabar yra tas, kad vėl atsiranda pereinamasis laikotarpis. Išmokos turėtų siekti 196 eurus ne 2020 metais, o jau 2014 metais“, – BNS sakė A.Stančikas.
Pasak jo, Europos vadovų patvirtiname biudžete ūkininkai nemato didelio laimėjimo, nes konkurencinės sąlygos ES vis dar išlieka nevienodos.
„Vieni važinėja su „Mercedes“, o kiti su dviračiu. Nuo senųjų valstybių narių atsiliekame stipriai. Nuo kai kurių, pavyzdžiui Vokietijos, atsiliekame kelis kartus pagal išmokas. Konkurencinės sąlygos turi būti suvienodintos“, – teigė A.Stančikas.
Viceministras M.Kuklierius BNS sakė, kad pereinamasis laikotarpis yra tam tikra išlyga, siekiant gauti didesnes išmokas.
„Aš manau, kad reikėtų džiaugtis, nes išmoka padidėja gan ženkliai. Aišku, nieko nepadarysi, tenka priimti kompromisą. Tuos 196 eurus galima laikyti tam tikru iškovojimu, tiesiog su tam tikromis išlygomis“, – BNS sakė M.Kuklierius.
Pasak M.Kuklieriaus, šiuo metu išmokos Lietuvos žemdirbiams siekia 144 eurus (497 litus). ES vadovai penktadienį patvirtino, jog tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams 2020 metais turėtų pasiekti bent 196 eurus už hektarą. Ši suma sudarys „arti 75 proc. ES vidurkio“, sakė BNS kalbinti pareigūnai
Apkarpytas biudžetas
Atspindintis sunkius laikus Europos ekonomikoje, šis biudžetas bus pirmasis griežto taupymo biudžetas per šešis dešimtmečius. Pirmuose pranešimuose minima, kad sutarta apkarpyti išlaidas 3 procentais.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as penktadienį pareiškė, kad sutartis dėl ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto yra „geras kompromisas“.
„Toks susitarimas paprastai ilgai rengiamas, bet manau, kad tai yra geras kompromisas“, – sakė jis pasibaigus 25 valandas trukusių įtemptų derybų maratonui dėl beveik trilijono eurų biudžeto 2014-2020 metams.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas pasidžiaugė, kad penktadienį susitarta dėl mažiausio ES biudžeto, ir, anot jo, tai esąs ženklas, kad Europos Sąjungos reforma yra galima.
„Gerai, kad mes turime sutartį, – sakė D.Cameronas, aktyviausiai siekęs ES išlaidų apkarpymo. – Tai rodo, kad dirbant su sąjungininkėmis, įmanoma imtis realių veiksmų reformų Europos Sąjungoje link“.
H.Van Rompuy ragina ES parlamentą pritarti taupiajam biudžetui
Europos Parlamentui, kuris yra priešiškas ką tik sutartam ES biudžete išlaidų mažinimui ir kuriam priklauso tarti lemiamą žodį dėl šios sutarties, reikia prisiimti atsakomybę ir patvirtinti biudžetą, pareiškė penktadienį ES Vadovų Tarybos pirmininkas H. Van Rompuy.
ES valstybių lyderiai, suderinę ryškiai skirtingus požiūrius, jau prisiėmė atsakomybę laikytis griežto taupymo biudžeto 2014-2020 metais. „Aš tikiuosi, kad Europos Parlamentas prisiims savo (atsakomybę)“, – sakė H. Van Rompuy po ilgiau kaip parą trukusio derybų maratono.
Tačiau keturių didžiausių grupių Europarlamente vadovai sako, kad jie nepritars biudžetui, jeigu pastarasis nepadės skatinti ES ekonomikos augimo.
„Europos Parlamentas negali pritarti tokiai sutarčiai, kokia ji yra dabar“, – sakoma bendrame pareiškime, kuriuo apgailestaujama, kad H. Van Rompuy nepasitarė su jais iš anksto.
„Tikros derybos prasidės dabar su Europos Parlamentu. Mes laikysimės savo prioritetų, kuriuos aiškiai apibrėžėme daugybę kartų“, – pažymima pareiškime.
H. Van Rompuy perspėjo, kad Europos biudžetas nėra „sąskaitybos pratimas“ ir prieš atmesdami jį, įstatymų leidėjai turi „labai rūpestingai“ pagalvoti apie galimas milžiniškas pasekmes ekonomikai, užimtumui ir ateities perspektyvai.
Šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Airija pradės derybas su Europarlamentu, siekdama suderinti skirtingus požiūrius, kad sutarčiai būtų pritarta.
ES valstybių lyderiai penktadienį susitarė dėl 3 procentais sumažinto biudžeto 2014-2020 metams, suderinę labai skirtingus požiūrius į tai, kaip reikėtų valdyti išlaidas griežto taupymo laikais daugumoje ES narių.
Latvija gaus papildomus 67 mln. eurų žemės ūkio plėtrai
2014-2020 metais Latvija gaus papildomus 67 mln. eurų žemės ūkio plėtrai. Tai buvo patvirtinta penktadienį svarstant Europos Sąjungos (ES) naująjį biudžetą.
Prieš tai buvo minima, kad Latvija papildomai galėtų gauti 60 mln. eurų paramą žemės ūkio plėtros programoms finansuoti. Papildomi 7 mln. eurų greičiausiai šaliai skirti dėl to, kad šalis pagrasino vetuoti biudžetą, teigia neoficialūs šaltiniai.
Sanglaudos programos finansavimo „lubos“ Latvijai sudarys 2,59 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), t.y. 4,2 mlrd. eurų. Iki 2020 m. tiesioginė išmoka ūkininkams padidės iki 196 eurų. Ji sudaro maždaug 80 proc. vidutinės ES išmokos.
Lenkija lieka didžiausia ES lėšų iš Sanglaudos fondo gavėja
Pagal ES biužetui skirto viršūnių susitikimo rezultatus Lenkija lieka didžiausia lėšų iš Sanglaudos fondo gavėja. Tai penktadienį Briuselyje per spaudos konferenciją pareiškė šios šalies premjeras Donaldas Tuskas.
Pasak jo, Varšuvai „pasisekė gauti visai gerą biudžetą tokiu sunkiu Europos Sąjungai metu“. Sanglaudos politikai, už kurios biudžetą Lenkija aktyviai kovojo pastaraisiais mėnesiais, šalis gavo 72,9 milijardo eurų, žemės ūkiui – 28,5 milijardo eurų.
„Nemanau, kad Europos Parlamentas panorės užblokuoti ES biudžetą, nors ir pademonstruos savo nepasitenkinimą dėl to, kad jis taip sumažintas“, – pridūrė Lenkijos ministras pirmininkas.
