Nutraukei sutartį – susigrąžink įmokas

Teismo sprendimu lizingo bendrovėms nutraukus nuosavybės teisės perleidimo sutartį, lizingo vartotojai gali reikalauti, kad jiems būtų grąžintos turto išpirkimo įmokos ar jų dalis. „Atgimimas“ domėjosi, kokios įtakos vartotojams gali turėti naujasis lizingo sutartinių santykių išaiškinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bendrovių „Kavaska“ ir „Swedbank lizingas“ bylą, pateikė lizingo sutartinių santykių aiškinimą, kuris, anot advokatų bendrijos „Zeta Law“, yra palankesnis lizingo paslaugų gavėjams. LAT nurodė, kad lizingo bendrovei nutraukus sutartį, kurioje yra numatytas turto nuosavybės perėjimas lizingo paslaugų gavėjui, pastarajam turi būti grąžintos sumokėtos turto išpirkimo įmokos ar jų dalis, likusi išskaičius lizingo bendrovės patirtus nuostolius.

Leis susigrąžinti ženklią įmokų dalį

Advokatų bendrijos teigimu, naujasis LAT išaiškinimas užkerta kelią lizingo davėjams pasipelnyti iš lizingo vartotojų, kai šie dėl finansinių sunkumų nebegali vykdyti savo ankstesnių įsipareigojimų. „Svarbus aspektas yra tai, kad lizingo davėjas dėl sutarties nutraukimo negali atsidurti palankesnėje padėtyje negu tada, jei sutarties pažeidimas, nulėmęs sutarties vienašalį nutraukimą, nebūtų įvykęs.

Tai labai svarbu įmonėms, išmokėjusioms už lizinguotą turtą ženklią turto išpirkimo įmokų dalį, tačiau dėl finansinių sunkumų nesugebėjusioms baigti vykdyti sutarties“, – pranešime spaudai cituojamas advokatas Valdemaras Stančikas. „Kai lizingo sutartis nutraukiama įpusėjus ją vykdyti ar dar vėliau, grąžintina įmokų dalis gali būti ženkli“, – pridūrė V.Stančikas.

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos teisininkė Edita Petrauskaitė „Atgimimui“ taip pat nurodė, kad minėtas LAT išaiškinimas yra palankus lizingo paslaugų gavėjams: „Nutarties esmė – lizingo gavėjas (vartotojas) gali reikalauti, kad jam būtų grąžintos sumokėtos įmokos, jei jų sumokėjo daugiau nei reikia lizingo davėjo (banko) turėtoms išlaidoms, negautoms pajamoms ir t.t. padengti. Ši sąlyga galioja tik tuomet, kai daiktas grąžinamas natūra.“ Tačiau, pasak jos, būtina atkreipti dėmesį, kad minėtas išaiškinimas skirtas tik toms lizingo sutartims, kurios yra sudarytos dėl nuosavybės teisės perleidimo.

„Jei vartotojas sudarė sutartį dėl, pvz., automobilio naudojimosi, bet ne tam, kad automobilis, sumokėjus numatytas įmokas, pereitų vartotojo nuosavybėn, tuomet jokios sumokėtos įmokos vartotojui negrąžinamos“, – paaiškino ji.

Trūksta jurisprudencijos nuoseklumo

Tuo tarpu Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas kur kas skeptiškiau nusiteikęs dėl LAT išaiškinimo ir jo poveikio lizingo paslaugų vartotojams. Pasak jo, Lietuvoje apskritai trūksta lizingo santykių teisinio išaiškinimo nuoseklumo, todėl bet kokios pastangos suteikti šiai sričiai daugiau aiškumo yra sveikintinos.

„Pirmiausia norėtume pastebėti, kad LAT praktika lizingo srityje nėra labai išplėtota. Yra įvairių nutarčių ir jų interpretacijų, todėl mes tik teigiamai galime vertinti bandymus nustatyti vieningas taisykles. Svarbu, kad būtų suformuota vieninga ir stabili teismų praktika ir tiek lizingo bendrovės, tiek jų klientai galėtų atitinkamai planuoti savo veiklą ir elgesį, žinodami, ko gali tikėtis vieno ar kito nesutarimo ar ginčo atveju. Tai padėtų sumažinti nepagrįstų teisminių ginčų skaičių, nes šiuo metu kai kurie asmenys skirtingai interpretuoja teisės aktų reikalavimus ir dažnai reiškia nepagrįstus ieškinius“, – teigė S.Kropas.

Seni principai, naujas vertinimas

Anot jo, apskritai šis LAT išaiškinimas nėra naujas, o jame aprašyti principai esą buvo taikomi ir iki šiol. „Vertinant naujausią LAT nutartį iš lizingo bendrovių veiklos požiūrio taško, galime tik pastebėti, kad tai nėra naujas ar esminis esamos praktikos pasikeitimas. Lizingo bendrovių veikla organizuojama taip, kaip ir LAT išaiškino – lizingo bendrovės sutarčių nutraukimo atveju siekia atgauti patirtus nuostolius, todėl nematome pagrindo kalbėti apie šios nutarties poveikį lizingo bendrovių pagrindinei veiklai. Lizingo bendrovių pagrindinė veikla yra finansavimo teikimas, apie ką paminėtoje nutartyje nekalbama“, – „Atgimimui“ nurodė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

Jis pridūrė, kad galutinio teismo sprendimo cituojamoje byloje dar nėra – ji grąžinta nagrinėti į pirmos instancijos teismą patikslinti faktines aplinkybes: „LAT tik pateikė išsamesnį atskirų teisės normų taikymo vertinimą, tačiau šiais principais lizingo bendrovės vadovavosi savo veikloje ir iki tol.“

Dėl lizingo skundžiamasi nedaug

Šios nutarties poveikiu lizingo paslaugų vartotojams suabejojo ir Lietuvos bankas, kuris yra atsakingas už finansų paslaugų vartotojų (fizinių asmenų) ir finansų įstaigų ginčų sprendimą. Pasak Lietuvos banko atstovo spaudai Mindaugo Milieskos, minėtas LAT išaiškinimas nepriklauso Lietuvos banko kompetencijai.

„Kaip suprantame, minima byla yra susijusi su grynai sutartiniais santykiais ir vyko tarp juridinių asmenų, o ne tarp juridinių ir privačių asmenų (vartotojų)“, – paaiškino M.Milieska. Lietuvos banko atstovas nurodė, kad lizingo paslaugos apskritai sulaukia palyginti nedaug mūsų šalies gyventojų kritikos ir skundų. „Grynai dėl lizingo paslaugų nuo šių metų pradžios esame gavę tik keturis kreipimusis“, – teigė jis. Tačiau žinia, kad įmonės, dėl finansinių sunkumų nutraukiančios lizingo sutartį, grąžinusios lizinguotą daiktą turi teisę pareikalauti atgal ir savo įmokų už jį (atskaičius lizingo bendrovės patirtus nuostolius), yra svarbi visiems vartotojams.