DELFI skelbia sutrumpintą straipsnio vertimą.

Martinas Wolfas laikraštyje „Financial Times“ paskelbė gerą straipsnį apie tai, kaip Baltijos šalis, ypač Latviją, mėginama iškelti ant pjedestalo, tikinant, jog griežtos ekonominės priemonės yra efektyvios. Iš esmės jis atkartoja jau minėtus mano argumentus: bendrasis vidaus produktas (BVP) vis dar akivaizdžiai atsilieka nuo ankstesnio pakilimo lygio, o nedarbo mastai tebėra dideli, nepaisant to, kad iš šalies ieškoti geresnio gyvenimo išvyko daugybė žmonių.

M. Wolfas taip pat priduria, jog tam tikra prasme Baltijos šalys atsigauna lengviau, nes tai nedidelės atviros ekonomikos, kurios Vakarų valstybių atžvilgiu vystosi pagal vijimosi principą, todėl joms lengviau padidinti eksporto apimtis.

Tačiau yra dar vienas papildomas argumentas, kurį norėčiau paminėti.

Žmonės, liaupsinantys Baltijos šalių sėkmę, paprastai atmeta teiginius apie aukštą nedarbo lygį ir nepakankamą augimą prieškrizinio lygio atžvilgiu, tvirtindami, kad aukštas BVP ir užimtumas 2006 – 2007 metais tebuvo „burbulas“ ir mums nereikia laukti, kad tie laikai sugrįžtų. Manau, kad jie nesupranta, koks problematiškas yra šis argumentas.

Pirmiausia, abejonių kelia pati idėja, kad BVP ir žmonių užimtumas gali žymiai viršyti tikrąjį lygį. Mes žinome, kad ekonomika gali funkcionuoti už savo potencialą žemesniame lygyje. Tačiau įrodyti, kad ekonomika dirba aukščiau už savo potencialą, yra pakankamai sudėtinga.
Šią situaciją galima paanalizuoti pasitelkus Jungtinių Valstijų ekonomiką 1930-aisiais metais. Nuo 1929 iki 1933 metų JAV ekonomikai smarkiai smuko, o nuo 1933 iki 1936 metų - augo. 1935 metais ekonomikos apimtys jau viršijo 1924 metų lygį, o 1936 metais pralenkė 1929 metų mastus. Tačiau ar tuo metu baigėsi Didžioji depresija ir ar buvo galima vadinti JAV didingos sėkmės istorijos pavyzdžiu? Mažai atsirastų žmonių, kurie su tuo sutiktų. Akivaizdu, kad tuomet amerikiečiai buvo dar labai toli nuo to lygio, kurį reikėjo pasiekti.

Tačiau Baltijos šalių istorijoje yra dar viena loginė spraga. Tvirtinama, esą Latvija demonstruoja, jog griežta ekonomika, kaip atsakas į gilią krizę, yra veiksminga. Tačiau kai priešininkai nurodo, jog dabartinis BVP ir užimtumas toli atsilikę nuo prieškrizinio lygio, jiems atsakoma, kad rodikliai iki krizės buvo nepatikimi. Tie ekonomikos priemonių šalininkai, kurie tvirtina, esą pasiekti prieškrizinį lygį yra nerealistiškas tikslas, iš esmės pasako, kad Latvijoje niekada nebuvo rimtos ekonomikos krizės.

Manau, kad jie yra neteisūs. Nereikia tikinti, kad griežtos priemonės yra tai, ko reikia problematiškai ekonomikai, o tuomet kuklius Latvijos pasiekimus motyvuoti tuo, kad ankstesnis ekonomikos pakilimas buvo iliuzija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (263)