Remiantis paskutiniais „The Financial Times Ltd.“ valdomos tiesioginių užsienio investicijų (TUI) stebėsenos bazės fDiMarkets.com duomenimis, per pirmus dešimt 2012 m. mėnesių, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu užpernai, Lietuva pritraukė penktadaliu daugiau investicinių projektų, nors pasaulyje plyno lauko investicijų sumažėjo 22 proc. Pagal TUI pritraukimą tarptautinėje arenoje užėmėme penktą vietą, Europoje likome treti, o tarp Baltijos šalių buvome absoliutūs lyderiai. Pranešama, kad per pirmus dešimt 2012 m. mėnesių Lietuvoje paskelbtų 29 TUI projektų vertė siekė 927 mln. eurų – tikimasi, kad jie leis šalyje sukurti beveik 3000 naujų darbo vietų.
Tačiau pasak „Investuok Lietuvoje“ rinkodaros projektų vadovės Aidos Papšės, nors aukšta vieta įvairiuose tarptautiniuose reitinguose didina investuotojų pasitikėjimą mūsų šalimi, tai anaiptol savaime nepradeda generuoti investicinių projektų. Pasak jos, labiausiai investicinius projektus Lietuvoje generuoja priėjimas prie didžiausių rinkų, puiki technologinė ir komunikacijų infrastruktūra bei tai, ką dauguma kompanijų deklaruoja kaip didžiausią vertybę – kvalifikuoti darbuotojai.
Patrauklių kriterijų kompleksas
Tai „Atgimimui“ patvirtino pernai informacinių technologijų centrą Kaune įsteigusios Jungtinės Karalystės (JK) vartotojų rizikos valdymo ir kreditų kontrolės bendrovės „Call Credit“ viešųjų ryšių atstovas Duncanas Bowkeris. Anot jo, mūsų kraštas pasirinktas dėl kelių priežasčių: „Lietuva informacinių technologijų srityje yra globali lyderė, kurios gyventojai yra labai išsilavinę, talentingi, kalbantys keliomis kalbomis. Užsienio investicijų pritraukti siekianti Lietuvos Vyriausybė taip pat pasiūlė patrauklią finansinę pagalbą, padėjusią mums lengviau apsispręsti. Be to, Lietuvoje savo padalinius jau turėjusios kitos JK bendrovės tapo puikiomis jūsų valstybės advokatėmis.“
Panašiai apie Lietuvą atsiliepė ir vienos didžiausių Europoje izoliacinių medžiagų iš akmens vatos gamintojų „Paroc Group“ vyriausiasis finansininkas Andersas Dahlblomas. Jis patvirtino, kad bendrovė plėtrai pasirinko Lietuvą dėl pigios, prieinamos ir kvalifikuotos darbo jėgos, darbuotojų kalbinių gebėjimų ir nedidelio rizikos faktoriaus mūsų šalyje. „Be to, mes nusprendėme, kad norime įkurti finansinių paslaugų centrą ten, kur „Paroc“ produkcija jau buvo prekiaujama ir „Paroc“ buvo žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad „Paroc“ Lietuvoje veikė nuo 1995 m., tokiu būdu mes siekėme sumažinti galimus rizikos faktorius“, – teigė A.Dahlblomas.
Grynųjų pinigų perlaidų bendrovės „Western Union“ verslo ryšių vadybininkė Europai ir NVS šalims Sabine Fischer laikėsi panašios nuomonės. Pasak jos, steigiant paslaugų centrus buvo renkamasi net iš kelių vietovių Europoje, tačiau galiausiai buvo apsistota ties Lietuva: „Pagrindinės šio pasirinkimo priežastys – stabilus politinis klimatas šalyje, išplėtota infrastruktūra, palanki aplinka investicijoms ir didelė talento gausa: labai išsilavinę ir kvalifikuoti specialistai, turintys daugiakalbystės gebėjimų.“
Danijos inžinerinių konsultacijų ir projektavimo bendrovės „COWI A/S“ vyresnysis viceprezidentas Kinijai, Artimiesiems Rytams, Vidurio ir Rytų Europai Mogensas Heeringas paaiškino, kad IT paslaugų centrai Lietuvoje buvo įkurti dėl geografinio abiejų valstybių artumo, darbuotojų kompetencijos ir kultūrinio panašumo. „Ir todėl, kad mūsų verslo plėtra buvo paremta tradiciškai artimais politiniais santykiais tarp Lietuvos ir Danijos“, – sakė pašnekovas.
Yra kur tobulėti
Nors dauguma „Atgimimo“ kalbintų investuotojų džiaugėsi savo pasirinkimu įsikurti Lietuvoje ir iš čia toliau plėtoti savo verslą, „COWI A/S“ atstovas pripažino, kad jų bendrovei mūsų šalyje teko susidurti su keliais sunkumais. „Tarp kliūčių įvardinčiau neigiamus rinkos pokyčius mūsų teikiamų paslaugų atžvilgiu, ypač statybų sektoriuje. Dėl šios priežasties dalį veiklos teko perkelti už Lietuvos ribų, imantis projektų kad ir tokioje Gruzijoje, kur „COWI Lithuania“ turi savo atstovybę“, – teigė M.Heeringas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje konsultavimo paslaugos paprastai perkamos pagal mažiausios kainos, o ne kainos ir kokybės santykio principą. Tačiau M.Heeringas išreiškė viltį, kad ilgainiui visas šias kliūtis pavyks įveikti.
Tiesa, pasak „Investuok Lietuvoje“ atstovės A.Papšės, konkuruodama dėl TUI Lietuva neretai pralaimi ne tik dėl M.Heeringo įvardytų keblumų. Pašnekovės teigimu, Lietuva, kovodama dėl investicijų, dažnai pralaimi dar pradiniame atrankos etape dėl kriterijų, kurių pakeisti neįmanoma, pvz., mažos rinkos ar ribotų išteklių. „Kai negali konkuruoti rinkos dydžiu ar žinomumu, tenka konkuruoti verslo aplinka, kuri turi būti ženkliai patrauklesnė nei šalyse, su kuriomis konkuruojame. Daugiausiai dėmesio reikia skirti būtent prasčiausiai vertinamoms sritims: darbo santykių reglamentavimui, teritorijų planavimui bei verslo aplinkos gerinimui“, – padėtį apibūdino ji. Tačiau A.Papšė pridūrė, kad nors, pvz., darbo santykių reguliavimas yra labai svarbus kriterijus bet kokiam verslui, Lietuvoje jau daugelį metų šioje srityje nedaroma beveik jokių esminių pokyčių, subalansuojančių darbdavio ir darbuotojo santykius. Be sudėtingo darbo santykių reguliavimo, užsienio investuotojai kaip vieną iš esminių kliūčių veikti Lietuvoje įvardija biurokratiją, korupciją bei neprognozuojamą mokesčių aplinką.
Kai šokame aukščiau bambos
Kita vertus, šią savaitę naujoji ūkio ministrė Birutė Vėsaitė pranešė žiniasklaidai, kad į Lietuvą siekiant pritraukti tarptautinę korporaciją IBM, su jos padaliniu 2010 m. buvo sudaryta nevykusi sutartis, pagal kurią buvo įsteigtas Lietuvos Tyrimų Centras (LTC) su 216 mln. litų sąnaudomis penkeriems metams. Šias sąnaudas planuota padengti ES struktūrinių fondų, valstybės ir privačių investicijų lėšomis. Lietuvos valstybei į įmonės veiklą investavus 6 mln. litų, ES struktūrinių fondų lėšų taip ir nepavyko gauti. Ilgainiui ėmė kauptis nuostoliai, kol galiausiai IBM pateikė pasiūlymą sutartį nutraukti. Taigi IBM į Lietuvą taip ir neatėjo, bet bandymas juos prisivilioti valstybei kainavo milijonus litų investicijų ir milijonus litų nuostolių. Kol kas sunku pasakyti, ar pasirodęs pranešimas nėra politinių kovų išraiška. Buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys teigia, kad bendradarbiavimas su pasaulinio garso aukštųjų technologijų įmone buvo sėkmingas. Projektas su IBM padarė pradžią proveržiui patentų įregistravimo ir komercializavimo srityje. Tačiau galima konstatuoti, kad kai kurie investuotojai yra ne Lietuvos nosiai ir mes neturėtume vaikytis jų bet kokia kaina. Geriau stengtis pašalinti konkrečias problemas, kurios atstumia kitus potencialius investuotojus.
