Kaip rašo „Lietuvos žinios“, vilniečių sutuoktinių pora 2005 metais iš vieno Lietuvoje veikiančių komercinių bankų 40-iai metų paėmė 300 tūkst. litų paskolą gyvenamajam namui šalia Vilniaus statytis. Būsto paskolos sutartį pasirašė vyras, o žmona sudarė paskolos laidavimo sutartį (kredito gavėjas - vyras, sutuoktinė - laiduotoja). 2007 metais pora išsiskyrė. Namas liko nebaigtas statyti.
Teismas įpareigojo buvusius sutuoktinius grąžinti bankui po vieną antrąją būsto paskolos su palūkanomis kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Moteris savo kredito dalį bankui mokėjo nuolat ir tvarkingai. Bet po kurio laiko jos buvęs vyras nustojo mokėti įmokas, o bankas visą bendrą būsto paskolą ėmė traktuoti kaip blogą ir visa atsakomybė krito ant laiduotojos pečių. Tiesa, bankas buvo parengęs naują kredito sutartį, tačiau jos pasirašyti buvęs sutuoktinis neatvyko, todėl liko galioti ankstesnės kredito ir laidavimo sutartys.
2011 metais pavyko už nebaigtą statyti namą netoli Vilniaus varžytinėse gauti tik 171 tūkst. litų. Liko 130 tūkst. litų kreditas, buvusio vyro skola, palūkanos ir delspinigiai. Šią sumą dabar paskolos laiduotoja moka viena, nes jos buvęs vyras slapstosi. "Nesvarbu, kad savo dalį tvarkingai mokėjau iki praėjusių metų gruodžio, kai byla dėl skolos buvo perduota antstoliui. Pasirodo, manoji dalis buvo traktuojama kaip buvusio vyro delspinigiai, mat jis įmokų nebemokėjo nuo 2011 metų rugpjūčio", - pasakojo moteris. Šiuo metu antstolis yra areštavęs jos banko sąskaitas ir kas mėnesį išieško po 1600 litų. Tokia suma susidaro atskaičiuojant 20 proc. minimalios algos (1000 litų) ir 70 proc. likusių pajamų. Ši ar kita suma, priklausomai nuo gaunamų pajamų, bus iš laiduotojos išieškoma, kol visa paskola bus grąžinta.
Orinta Barkauskaitė, banko "Swedbank" komunikacijos projektų vadovė, dienraščiui komentavo, jog suteikdamas paskolą sutuoktiniams bankas daro prielaidą, kad abu sutuoktiniai ją ir grąžins. "Skyrybų proceso metu neįvykdytos solidarios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos - abu buvę sutuoktiniai paprastai lieka atsakingi kreditoriui, kaip ir iki santuokos nutraukimo. Tačiau jiedu gali patys susitarti, kaip vykdys turimus finansinius įsipareigojimus", - bankų poziciją aiškino atstovė", - aiškino ji.
Advokatas Marius Liatukas, advokatų kontoros "Magnusson" asocijuotas partneris, situaciją „Lietuvos žinioms“ aiškino taip: „Šiuo atveju minimos banko klientės padėtis nepalanki dėl to, kad ji yra laiduotoja, o pagal įstatymą laiduotojas atsako visais atvejais, jeigu pagrindinis skolininkas dėl bet kokių priežasčių nemoka. Taigi, nors ir nemalonu taip sakyti, tos moters teisės nėra pažeistos vien dėl to, kad bankas nesutinka padalyti įsipareigojimų“.