“Didžiųjų Lietuvos gamintojų lūkesčiai pirmajam 2013 m. ketvirčiui yra augimo zonoje, o bendras verslo optimizmo lygis išlieka stabiliai aukštame lygyje“, - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Tai jis sakė pristatydamas 2013 m. I ketvirčio apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksą, kuris skaičiuojamas atlikus vadovų nuomonių tyrimą.

Apskaičiuotoji lūkesčių indekso reikšmė pirmajam šių metų ketvirčiui siekia 67 punktus, ir yra vienu punktu didesnė nei 2012 m. ketvirtą ketvirtį, kai ji siekė 66 punktus.

Pramonininkai pastebi, jog lūkesčių indekso reikšmė 17 punktų viršija „kritinę“ 50 punktų ribą, skiriančią gamybos plėtrą nuo gamybos susitraukimo.

A. Izgorodinas paaiškina, jog teigiami, tai yra, didesni nei 50 punktų, lūkesčiai fiksuojami visuose sektoriuose.

„Tai leidžia prognozuoti tolesnę santykinai sparčią pramonės plėtrą 2013 m. pradžioje“, - mano analitikas.

Tyrimo duomenimis, geriausius lūkesčius 2013 m. pirmam ketvirčiui pateikė metalų, mašinų ir įrenginių pramonė (86 punktai), o mažiausias optimizmo lygis fiksuojamas medienos ir baldų pramonėje (65 punktai). Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, optimizmo lygis akivaizdžiai išaugo metalų bei tekstilės pramonėje, saikingai padidėjo chemijos pramonėje, bei išliko iš esmės nepakitęs maisto bei medienos ir baldų pramonėje.

Pramonininkų tyrime dalyvavo 130 didžiausių apdirbamosios pramonės įmonių.

Prognozuoja ir maisto kainų augimą

Aleksandras Izgorodinas
Pramonininkai sako, jog iš įmonių vadovų apklausos pastebėjo, kad 25 proc. padidėjusi minimali alga skatins verslą kelti produkcijos kainas, o tai lems ir spartesnę infliaciją Lietuvoje.

„Šiais metais, ypač pradžioje, reikia laukti spartesnės infliacijos ir spartesnio kainų augimo“, - dėsto A. Izgorodinas.

Pasak jo, kainų didinimą lems ne tik minimalios mėnesinės algos padidinimas, bet ir brangusi elektra bei padidintas akcizas dyzelinui.

Augant kainoms Lietuvoje, turėtų brangti ir maisto produktai. Anot A. Izgorodino, artimiausiu metu galima tikėtis duonos ir konditerijos gaminių pabrangimo, kuris turėtų būti spartesnis nei viso maisto kainų augimas.

„Mes manome, kad maisto kainos šiemet po truputėlį didės, - teigia A. Izgorodinas. - Bet skirtingose segmentuose maisto kainos kils labai skirtingai. Paėmus bendrai, maisto pramonėje išlaidos darbo užmokesčiui sudaro tiktai dešimtadalį visų išlaidų, bet skirtinguose sektoriuose yra skirtingos tendencijos. Duonos ir konditerijos pramonėje, kur vis dar yra labiau paplitęs rankų darbas ir kur rankų darbo yra daugiau, ten išlaidos atlyginimams yra gerokai didesnės nei dešimtadalis.“

Be to, kainas dėl padidėjusio minimalaus atlyginimo šiemet prognozuojama didins tekstilės, baldų gamybos, metalo pramonės sektoriai – pavyzdžiui, siuvimo pramonėje atlyginimai sudaro trečdalį visų sąnaudų.

Tačiau A. Izgorodinas primena, kad gyventojų perkamoji galia greičiausiai šiemet išliks pažeidžiama ir trapi: prognozuojamą darbo užmokesčio padidėjimą gali „suvalgyti“ kainų augimas.

„Jeigu pernai infliacija siekė 3 proc., šiais metais infliacijos lygis gali siekti 3,5 proc.“, - mano analitikas.

Šokų maisto kainų rinkoje nenumato

Pramonininkai primena, kad nors žaliavų indekso reikšmė šoktelėjo 11 punktų – nuo 58 punktų ketvirtą praėjusių metų ketvirtį iki 69 punktų pirmąjį 2013 m. ketvirtį - šiemet žymių maisto kainų šokų nesitikima.

Šį žaliavų kainų indekso padidėjimą, anot A. Izgorodino, lėmė prognozuojamas žaliavų pabrangimas maisto bei tekstilės pramonėje – tik šiuose sektoriuose fiksuojama padidėjusi žaliavų kainų indekso reikšmė.

Tačiau visuose sektoriuose, išskyrus medienos ir baldų pramonę, žaliavų indekso reikšmė viršija 50 punktų ribą, kas rodo, kad šių metų pradžioje pramonė laukia aukštesnių žaliavų kainų, o tai atitinkamai didins gamybos savikainą.

„Nors maisto kainų šoko šiemet taip pat nesusimato, pasaulinės maisto kainos turėtų išlikti stabiliai aukštame lygyje dėl didėjančios paklausos Kinijoje bei ganėtinai ribotos pasiūlos“, - daro išvadą A. Izgorodinas.

Be to, jis primena, kad svarbiais faktoriais išliks ir galimos sausros, potvyniai, kitos stichinės nelaimės.


Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (552)