Į Lietuvą Islandijos universiteto profesorius Hannesas H. Gissurarsonas atvyko sudalyvauti Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) organizuotoje konferencijoje: „Kodėl svarbu ir kaip išsaugoti 4 pagrindines ES laisves”. Savo vizito Vilniuje metu islandas sutiko su DELFI pasidalyti savo mintimis apie Europos Sąjungos iššūkius ir Baltijos šalių ateities galimybes globalios konkurencijos sąlygomis.
- Euro zona pradeda kapstytis iš recesijos, vis dažniau pasigirsta optimistinės mintys. Kokia, Jūsų nuomone, ES laukia ateitis artimiausiais metais?
- Islandija nėra ES šalis, todėl už jos ekonomiką atsakyti negaliu, bet manau, kad iššūkiai, su kuriais susiduria Europos Sąjunga, artimiausiu metu bus šie: dinamiška JAV ekonomika ir BRICS šalys. Jos bus labai stiprios ES konkurentės.
Tam, kad Europa išliktų konkurencinga, ji turi palaikyti ekonomikos augimą. Tai galima daryti mažinant mokesčius ir kuriant daugiau galimybių versliems žmonėms.
- Tačiau ar mokesčių mažinimas nepamins vienos iš Europos stiprybės – gyventojams teikiamų socialinių gerovių?
- Švedija yra daugelio pavyzdžiu, tačiau galima ją palyginti, pavyzdžiui, su Šveicarija. Šiose šalyse vidutinės pajamos gyventojui beveik tokios pačios (2011 m. apie 25 tūkst. JAV dolerių per metus), bet mokesčių lygis Šveicarijoje daug mažesnis nei Švedijoje. Manau, kad šis palyginimas yra puikus pavyzdys, kaip turint mažesnius mokesčius galima surinkti tiek pat mokesčių, jei turi dinamišką visuomenę. Mažas didelio pyrago gabalas gali būti didesnis nei didelis gabalas mažo pyrago. Taigi, ekonominis augimas yra svarbiausia.
Sakote, kad Švedija ar kitos šalys turi stiprią socialinės apsaugos sistemą, tačiau už viską reikia mokėti. Ir sėkmingai už tai galima sumokėti tik esant dinamiškam, gyvybingam kapitalizmui.
Taip pat reikia suprasti, kad ne visiems reikia valstybės teikiamų socialinių paslaugų. Vidurinei klasei nereikia tokios pagalbos, kaip vargstantiems. Iš valstybės ateinanti pagalba turi būti nukreipta tik į tuos, kuriems tikrai reikia pagalbos, o ne pinigus perskirstyti iš visų visiems.
- Islandija buvo viena pirmųjų, kuriai stipriai smogė krizė. Ar šalis išmoko pamoką? Kokia dabar šalyje situacija?
- Islandija dabar stipriai atsigavusi. Žiūrint retrospektyviai, kitos šalys nukentėjo daug labiau nei Islandija.
Pamoka, kurią mes išmokome, buvo ta, kad mes negalime pasitikėti niekuo, tik savimi, nes krizės metu mes negavome iš nieko jokios pagalbos – nei iš JAV, nei iš Europos Sąjungos. Mes buvome palikti vieni, užgriuvus finansinei krizei, ir turėjome susidoroti patys.
Iš dalies galima džiaugtis, kad mūsų bankai nebuvo išpirkti, nes dabar mūsų neslegia tokia skola. Taigi manau, kad Islandija šią krizę prisimins, bet be didelių ilgalaikių pasekmių.
- Kaip Islandija išsikapanojo iš krizės?
- 2009 m. į valdžią buvo išrinkti kairieji, kurie pasinaudojo krize norėdami atstatyti griežtą reguliacinę tvarką šalyje. Taigi, manau, kad jie nuėjo blogu keliu ir dabar matome rezultatą - 2011-2012 m. Islandija patyrė stagnaciją.
Tačiau tik atėjus krizei buvo padaryti geri sprendimai. Visų pirma, mes atsisakėme išpirkti bankų skolas ir atsisakėme padėti bankams mokesčių mokėtojų pinigais.
Mes apsitvėrėme nuo pasaulio. Tai padėjo išgelbėti Islandijos bankus, bet nepadėjo išgelbėti to, ką turėjome už šalies sienų.
Manau, kad tai buvo geri sprendimai, bet vis dėlto galvoju, kad iki šių metų valdžioje nebuvo vykdoma politika, orientuota į ekonominį augimą.
- O ką islandai mąsto apie Europos Sąjungą?
- Islandijos prisijungimas prie ES yra miręs reikalas. Islandai yra palankūs Europai, aš save vadinu europiečiu, bet tai nereiškia, kad man patinka Europos Sąjungos projektas. Sutinku, kad ES gali būti naudinga tokioms šalims, kaip Baltijos, dėl saugumo.
Manau, kad Europos Sąjunga yra Vokietijos ir Prancūzijos sąjunga, kuri padeda išspręsti ginčus Europoje. Tai sveikinu. Taip pat teigiamai vertinu, kad prie sąjungos prisijungę mažos šalys, kurioms riekia saugumo.
Bet tuo pačiu Europoje yra Norvegija, Islandija, Šveicarija, kurios nėra narės, bet dėl sutarčių turi priėjimą prie rinkos. To mums ir reikia, mes nedalyvaujame politiniame Europos gyvenime ir to nenorime. Tikiu, kad dauguma islandų palaiko tokią nuomonę.
- Teigiate, kad Baltijos šalims ES suteikia saugumo, tačiau ar mažos šalys turi balsą sąjungoje?
- Manau, kad mažos šalys neturi savo balso. Klausimas, ar ir didelės šalys turi. Atrodo, kad niekas neturi savo balso ES. Ji yra valdoma nežinomų, neatsakingų biurokratų Briuselyje, o ne Europos gyventojų.
Reikėtų kalbėti ne apie tai, ar šalys turi savo balsą sąjungoje, bet ar šalių gyventojai, kaip vartotojai, pakankamai gauna ekonominių laisvių.
- Ar ES teisingai sureagavo gelbėdama Pietų Europos šalis?
Antra, Pietų Europos šalys į tokią padėtį pakliuvo, nes išlaidavo labiau nei galėjo. Negalima tokio elgesio atpirkti. Jei išperki kvailių klaidas, tai visą pasaulį paversi kvailių pasauliu.
Fiskalinė neatsakomybė turi atsirūgti tiems, kurie jos nesilaikė. Todėl manau, kad Graikijai turėjo būti leista bankrutuoti. Ar Vokietijos sąžiningas darbuotojas turi sumokėti už korumpuotą Graikijos politiką? Tie pinigai neužaugo ant medžio, jie buvo paimti iš kitų žmonių. Todėl manau, kad fiskalinio neatsakingumo negalima apdovanoti išpirkimu.
Be to, Baltijos šalys puikiai parodė, kad su griežta fiskaline disciplina galima išsikapstyti iš krizės. Aš būčiau pasakęs graikams, kad pasižiūrėtų į Baltijos šalis ir iš jų išmoktų ir patys gelbėtųsi.
- Kokią matote ES ateitį?
- Manau, ES turi du kelius: tapti visiškai atvira rinka arba užsidariusia valstybe. Nežinau, kuris kelias bus pasirinktas.
ES buvo sukurta ant ekonominių laisvių pagrindo, todėl, manau, kad žmonės turėtų stengtis, kad ES taptų atvira rinka, o ne užsidariusi valstybė.
ES neturėtų užsidaryti nuo šalių, kurios yra už jos ribų. Jie turėtų dalyvauti atviroje pasaulio rinkoje. Nereikėtų statyti kinų sienos nuo Kinijos, turėtume importuoti žemės ūkio produktus ir Australijos, Argentinos ar kitur.
- Kaip išsaugoti vietinių gyventojų verslus be protekcionistinių priemonių?
- Jei pasižiūrėtumėte į protekcionistines valstybių taikomas priemones, tai pamatysite, kad jos išaugina produktų kainas. Išaugusios kainos nėra gerai Europos gyventojui. Tokios priemonės tik apsaugo gamintojus nuo konkurencijos. Tačiau konkurencija yra geras dalykas, kuris parodo, kaip verslas turi prisitaikyti prie pokyčių, kaip turi keistis. Taigi protekcionistinės priemonės tik užkerta kelia ekonominio gėrio augimui.
Taip, kai kurios šalys pasiūlys pigesnių produktų dėl pigios darbo jėgos, bet tuomet mes ir turime ten gaminti tuos produktus, o čia specializuotis kitose kryptyse.
- O kaip manote toliau vystysis Baltijos šalys?
- Manau, kad Baltijos šalių laukia labai šviesi ateitis. Jei joms pavyks išvengti tų nelaimių, kurios šalis paveikė XX a. Tikiu, kad šalys artimiausius 20-30 m. nesusidurs su politinėmis grėsmėmis. Jūsų ekonomikos ir toliau bus patvarios, bus įvesta daugiau ekonominių laisvių, todėl esu labai optimistiškas Baltijos šalių atžvilgiu.
