„Nelegalios migracijos apraiškos didėja. Tokios valstybės kaip Pakistanas, Nigerija, Iranas jau pamilo Lietuvą. Šiuos metus, lyginant su praėjusiais, matyti, kad daugiau negu geometrine progresija didėja šių asmenų skaičius. Apskritai reikia apsispręsti, kokių valstybių asmenys yra tinkami Lietuvai, ar mes esame visiems atviri“, – pirmadienį diskusijoje „Kokių imigracijos taisyklių šiandien reikia Lietuvai?“ sakė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis.
Vėliau DELFI jis sakė, kad praėjusiais metais pastebėta, kad šių šalių piliečiai kur kas aktyviau steigia naujas įmones.
„Pamatėme, kad jie įkuria įmones, jokių mokesčių nemoka ir jokios veiklos nevykdo. Tada mes privertėme, kad mokėtų sau atlyginimus ir „Sodrai“ mokėtų mokesčius. Dabar kone kiekvieną mėnesį juos kontroliuojame ir tikriname, ką jie daro“, – komentavo pareigūnas.
Dažnai, anot jo, atvykstantiems nėra labai svarbu, į kokią šalį jie važiuoja esą kurti verslo.
„Dažniausiai jie veža pistacijas, automobilių detales, bet realiai nieko nedaro. Paduodamas dokumentus ambasadoje jie turi užpildyti specialų klausimyną, kuriame nurodo, ką veiks Lietuvoje. Jeigu dokumentus priduoda Lietuvoje, klausimyną pateikiame čia. Dažniausiai prašome pasakyti, su kokiomis lietuviškomis įmonėmis dirba, nurodytų vardus, pavardes. Jie nesugeba to pasakyti, kai kurie apskritai susipainioja, kur jie vyksta – į Lietuvą ar Latviją“, – dėstė pašnekovas.
Jo nuomone, greičiausiai grupuotės pamatė, kad Lietuvoje tvarka yra pakankamai liberali ir nesunkiai galima gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, o kartu ir Šengeno erdvėje.
„Gali būti, kad Pakistane ar Nigerijoje veikia tam tikros grupuotės, kurios finansuoja vieną žmogų, duoda jam pinigų įkurti įmonę, o tada jis atsiveža kitus. Jis įkuria įmonę, parduoda ją kitam pakistaniečiui, jie sudaro bendradarbiavimo sutartį ir neva pradeda vykdyti kažkokią veiklą, vienas kitam pinigus siuntinėja. Tai neturi nieko bendra su aukšta kvalifikacija. Ko jie čia atvažiuoja? Dažniausiai mes galvojame, kad žiūri, ar čia yra dirva narkotikams platinti“, – svarstė G. Bagužis.
Laikinas leidimas gyventi galioja metus, po metų jį vėl galima prasitęsti.
„Šiandien įstatymuose nėra numatyta, kokią apyvartą per metus turi padaryti įmonė, kad būtų pratęstas leidimas gyventi. Ateina jis ir sako, kad vykdo veiklą. O ką 5 tūkst. Lt apyvarta per metus yra per maža?“, – sakė pareigūnas.
Alga – 5 Lt per mėnesį
Anot jo, šiuo metu rengiamos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kuriose ketinama numatyti, kad investavus 900 tūkst. Lt galima bus atsivežti šeimą. Leidimą gyventi galima bus gauti, jei naujai įkurta įmonė įdarbins bent tris darbuotojus iš Lietuvos arba užsienio piliečius, turinčius nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.
„Tiems a la verslininkams kelias jau bus užkirstas. Žinoma, kita problema yra juos kontroliuoti, nes jie gali įdarbinti 3 žmones, bet mokėti jiems po 5 Lt algos. Yra jau tokius atvejų, pasižiūrime, kad pirmą mėnesį žmogui normaliai sumokėta, o antrą jau 5 Lt. Tie žmonės nėra nusistatę laikytis taisyklių, kurios yra jiems numatytos“, – sakė pašnekovas.
G. Bagužio nuomone, kvalifikuotai užsienio darbo jėgai Lietuva neįdomi.
„Reikia pripažinti, kad Lietuva pasaulyje yra nekonkurencinga. Niekas nevažiuoja (iš kvalifikuotos darbo jėgos – DELFI), neįdomi jiems Lietuva“, – sakė jis.
Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus vedėja Lucija Voišnis diskusijoje sakė, kad dažniausiai iš tam tikrų šalių atvykę piliečiai piktnaudžiauja galimybėmis apsistoti.
„Šiuo metu aukštos kvalifikacijos darbuotojai turi visas privilegijas, sprendimai priimami greitai, jie
turi leidimą į šeimų susijungimą iš karto. Jie savo verslą ir darbą Lietuvoje pradeda iš karto. Kita pusė yra užsieniečiai, kurie bando piktnaudžiauti procedūromis. Tai yra užsieniečiai iš Pakistano, Indijos, Irano, iš kurių beveik visų – 100 proc. – yra piktnaudžiavimas. Jie atvyksta prieš tai įsteigę įmones Lietuvoje ir gauna leidimus laikinai gyventi“, - sakė ji.
Pasak pranešėjos, būtent dėl tokių užsieniečių tvarkomas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas.
Kitos šalys apsisaugojo
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis sakė, kad užsienio šalys jau seniai yra numačiusios barjerus tokiems netikriems verslininkams.
„Kalbant apie įmonių kūrimus, juk yra pavyzdžių JAV, kad norint atvažiuoti į šalį, reikia įdėti kapitalą, sukurti tam tikrą minimalų skaičių darbo vietų, mokėti atlyginimus. Tada ir galima gauti leidimą gyventi. Tie visi iš Nigerijos atvažiavę tokių dalykų turbūt nedaro, nei jokių investicijų neatveža, nei tų darbo vietų kuria. To išvengti labai paprasta, pasaulyje jau yra sugalvota, kaip pabėgti nuo tokių investuotojų“, – sakė jis.
Pagal Lietuvos įstatymus, laikiną leidimą gyventi galima gauti įsteigus įmonę, vedus šios šalies pilietų, įstojus mokytis arba gavus Darbo biržos leidimą dirbti.
Oficialiais duomenimis, Lietuvoje laikinus leidimus gyventi turi 10,4 tūkst. užsienio piliečių.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį laikinus leidimus gyventi gavo 122 Gruzijos piliečiai, kai pernai per visus metus 120, Irano – atitinkamai 50 ir 27 piliečių, Nigerijos – atitinkamai 71 ir 20, Pakistano – 66 ir 26, Azerbaidžano – 116 ir 101, Indijos – 100 ir 101.
