R.Dargis: turime vytis jau net ne Estiją, o Latviją

Per ketverius Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės veiklos metus atsidūrėme tokioje padėtyje, kad daugelyje svarbių ūkio sričių turime vytis jau net ne Estiją, o Latviją. Taip tinklalapiui LRT.lt tvirtino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

„Buvęs premjeras A. Kubilius yra sakęs, kad turime pasivyti ir aplenkti Estiją. Regis, „trumpesnėje distancijoje“ dabar turime kitą kaimynę, kurią turėtume pasivyti ir aplenkti – Latviją“, – teigė R. Dargis.

„Negalima sakyti, kad mes sąmoningai bloginome situaciją. Ne, sąmoningai mes nieko bloga nedarėme – bet ir apskritai nieko nepadarėme, kai tuo metu kaimynai vykdė reikiamus pokyčius. Todėl mūsų Baltijos kaimynės šiandien yra daug geresnėje padėtyje nei mes“, – pažymėjo LPK vadovas.

R. Dargio manymu, Latvijai pralenkti Lietuvą padėjo ir tai, kad ji skolinosi iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). LPK prezidento žodžiais, latvių vyriausybė, vykdydama veik tokias pačias reformas, kaip ir mes, aiškino, jog tai yra priverstiniai sprendimai, kurių reikalauja šalies išgyvenimas. Tuo metu lietuviai „viską darė patys, krizės metu mokėdami už skolintus pinigus triskart brangiau nei mokėjo kaimynai“.

R. Dargio nuomone, konservatorių-krikdemų Vyriausybė buvo užsibrėžusi siekti gerų tikslų, tačiau jai prastai sekėsi tuos tikslus įgyvendinti. Naktinė mokesčių reforma esą tik pablogino situaciją, užuot ją pagerinusi; savo ruožtu sveikintinos „Saulėtekio“ ir „Saulėlydžio“ iniciatyvos greit „užgeso“.

„PPP projektų (vykdomų valstybinio ir privataus kapitalo partnerystės principu – LRT.lt), įgyvendintų pagal naują programą, neturime nė vieno – išskyrus nebent baigiamą Palangos aplinkkelį; teritorijų planavimo sistema, galinti palengvinti investicijų pritraukimą, liko neišspręstų problemų stadijoje.

Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu, mokesčių našta Lietuvoje yra viena didžiausių regione. Pagal patrauklumą užsienio investuotojams esame nepatraukliausi regione. Pagal valstybės reguliavimo naštą esame 111 vietoje pasaulio reitinge, kai tuo metu latviai yra 67-ti, o estai – 17-ti“, - vardijo LPK vadovas.

Jo žodžiais, valstybės ekonomikos augimas priklausys nuo dviejų dalykų: mūsų pačių investicijų į technologijas, transportą ir, antra vertus, nuo išorės investicijų pritraukimo. „Toje konkurencinėje kovoje turėtume tapti daug patrauklesni, nei esame dabar“, – sakė R. Dargis.

Savo vertinimus LPK prezidentas grindžia Pasaulio ekonomikos forumo (PEF), Eurostato, Statistikos departamento ir Baltijos valstybių centrinių bankų duomenimis.

Remiantis šiais duomenimis, tiesioginių investicijų santykis su BVP Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pastaruoju metu krypo Lietuvos nenaudai: Estija pastaruosius penkerius metus beveik visą laiką pirmavo su dideliu atotrūkiu, o Lietuva ir Latvija varžėsi dėl antros vietos.

Lyginant procentine išraiška, 2008 m. pagal šį santykį pirmavo Estija (7,28 proc.), antroje vietoje buvo Lietuva (4,14 proc.), trečioje – Latvija (3,77 proc.). 2012 metais pirmavo Estija (6,98 proc.), į antrą vietą išsiveržė Latvija (1,69 proc.), trečioje vietoje – Lietuva su viso labo 0,05 proc. rodikliu.

Taip pat ir vadinamųjų produktyvių investicijų (į mašinas, įrenginius ir transporto priemones) santykis su BVP Lietuvoje (5,4 proc.) yra gerokai mažesnis nei Latvijoje (11,3 proc.) bei Estijoje (10,1 proc.). Lietuva šiuo atžvilgiu tik per plauką lenkia silpnu konkurencingumu pasižyminčią Graikiją (5 proc.) ir Portugaliją (5,1 proc.).

Maža to, ir biurokratijos našta Lietuvoje yra didesnė nei kaimyninėse valstybėse. PEF duomenimis, 2009 – 2012 metais pagal valstybės reguliavimo naštą Lietuva atsidūrė prastesnėje padėtyje nei Latvija. Šiemet Lietuva pagal minėtą rodiklį keliskart atsiliko nuo Estijos ir beveik dvigubai – nuo Latvijos.