Sąmoningam apsisprendimui reikėtų žinoti bent tris dalykus:
1) kiek galima sukaupti investavus lėšas į kapitalų rinkas per privatų pensijų fondą,
2) kiek per tą laiką augs Sodros pensiją,
3) kokia bus asmens finansinė padėtis ateityje, t.y. kiek reikšmingi bus tiek pora proc. algos, kuriuos asmuo visam likusiam darbingam gyvenimui įsipareigos mokėti į pensijų fondą.
Gal tik pastarasis dalykas kiek daugiau priklauso nuo paties asmens, pirmųjų dviejų jis negali nei paveikti, nei nuspėti.
Numatyti privačios pensijos dydį pagal Lietuvoje pasirinktą modelį, iš esmės negalima, nes ji pagal apibrėžimą yra apibrėžto ĮMOKŲ dydžio (defined contributions), o ne apibrėžto dydžio IŠMOKŲ - pensijų (defined benefits). Pensijų fondai įpareigoti ir bent ne iš karto pastebimose vietose perspėja, kad visa investavimo rizika tenka dalyviui, investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, jūs galite atgauti mažiau, negu investavote.
Būsima privati pensija nėra apibrėžta (ir nėra žinoma) net absoliučiu dydžiu, t.y. kaip tam tikra suma litais. Nors ir toks apibrėžimas būtų mažai vertingas. Sakykite, ar 2000 litų pensija 2033 metais bus didelė ar maža? Jos perkamoji galia skirtųsi trečdaliu priklausomai nuo to, ar vidutinė metinė infliacija bus 2 ar 4 proc. Ar kas nors gali pasakyti, kokia bus infliacija per du dešimtmečius, kai net metinė prognozė koreguojama kelis kartus? Tokia aiškiaregystė tolygi numatymui ar 2014 m. kovo 11 d. bus saulėta ar apniukusi.
Tačiau kai kurie pensijų pardavėjai žino viską. Pvz., „Danske Bank“ savo tinklalapyje klausia „ar verta pradėti kaupti“, kviečia pasiskaičiuoti ir palyginti galimą pensijos dydį, „jei nekaupsite pensijų fonde (gausite tik „Sodros“ pensiją), su dydžiu, kurį galite turėti prisijungę prie pensijų kaupimo sistemos. Būsimą pensiją per ilgą kaupimo laiką Jūs galite padidinti daugiau nei kelis kartus.“
Tame tinklalapyje įsirašę savo atlyginimą, pvz., 3000 Lt ir 30 metų likusį laiką iki pensijos, sužinosite, kad „Sodros“ pensija bus 846 Lt, o „pensija kaupiant II pakopos pensijų fonduose“ - 1 753 Lt. Visa tai suskaičiuojama duotomis prielaidomis: vidutinis šalies darbo užmokestis – 2 200 Lt, pensijų fondo metinis vieneto vertės pokytis – 7 proc., turto valdymo mokestis – 1 proc.
Ar dar nesirikiuoja klientai prie to banko, kai toks kompiuterio klaviatūros miklumas? „Sodros“ pensija trisdešimčiai metų pasmerkiama suakmenėjimui, nors ji jau dabar vidutiniškai virš aštuonių šimtų, o per porą dešimtmečių padidėjo net 14 kartų. Taip, taip, žinoma, augo ir kainos, ir algos. O kaip augs kainos ir algos, banko skaičiuoklei pagal pasirinktą prielaidą pensijų fondo vieneto vertę kasmet auginant po 7 proc.? Ir kodėl tik po 7 proc., kodėl ne 17 ar 1,7? Ar kam tai rūpi?
Sodros senatvės pensijos dydis (Lt)
| Metai | Pensija | Metai | Pensija |
| 1993 | 58 | 2004 | 345 |
| 1994 | 113 | 2005 | 394 |
| 1995 | 151 | 2006 | 446 |
| 1996 | 192 | 2007 | 508 |
| 1997 | 243 | 2008 | 735 |
| 1998 | 288 | 2009 | 811 |
| 1999 | 310 | 2010 | 742 |
| 2000 | 313 | 2011 | 746 |
| 2001 | 301 | 2012 | 814 |
| 2002 | 311 | 2013 | 817 |
| 2003 | 333 |
Pastaba: Iki 2000 m. vidutinė metinė, nuo 2001 m. – metų pradžioje.
Šaltiniai: statistikos departamento ir VSDFV duomenų statistinių duomenų bazės
Pagal Pensijų kaupimo įstatymą priežiūros institucija yra Lietuvos bankas. Jis turėtų prižiūrėti, kad nebūtų skelbiama informacija, kuri yra „neteisinga, neaiški ar gali būti klaidinanti“. Pagal to paties įstatymo 17 straipsnį pensijų kaupimo bendrovė turi teisę naudoti pensijų skaičiuoklę, „kuri turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) pateikiama informacija privalo būti aiški ir neklaidinanti;
2) turi būti pateikiamos prielaidos, kuriomis remiantis atliekami skaičiavimai;
3) turi būti pateikiami paaiškinimai, kaip suprasti skaičiavimo rezultatus;
4) turi būti pateikiamas taikomų apskaičiavimo metodų aprašymas;
5) turi būti parodomas valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos sumažėjimas dalyvaujantiems pensijų kaupime, kaip tai numatyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;
6) šalia skaičiavimo rezultatų turi būti įspėjimas, kad pensijų kaupimo bendrovė jų negarantuoja.“
Įdomu kam Lietuvos banke atrodo, kad tokios reklamos yra aiškios, ar tokios skaičiuoklės atitinka išvardintus reikalavimus? Ir ką veikia pensijų rinkoje bankai, kai pagal Pensijų kaupimo įstatymą teisę užsiimti pensijų kaupimo veikla turi tik valdymo ir draudimo įmonės, gavusios atitinkamas licencijas?
Dabartinė Vyriausybė į savo programą įsirašė „tik subalansavę valstybinio socialinio draudimo biudžetą ir įvertinę pensijų fondų veiklą peržiūrėsime antrosios pakopos pensijų fondų įmokos tarifo didinimo galimybę.“ Jau subalansavo, jau įvertino? Ar svarbu tik iš „Sodros“ mokamos įmokos tarifas, o paties asmens, o valstybės biudžeto?
Prieš dešimtį metų prasidėjusi privačių pensijų euforija netruko užspringti – vos išauginus išmokas iki 5,5 proc., netrukus teko jas nukirsti. Dabar, atrodo, kad vėl pagrindinė užduotis, didinti pervedamas į fondus lėšas kad ir iš kitų kišenių. Kas iš to bus, ką reiškia asmeninėj sąskaitoj keli ar keliolika tūkstančių litų 15-20 metų senatvės periodui, kiek tai kainavo? Pažiūrėsime gal dar po dešimtmečio – jei per jį spėsime išsiblaivyti...
