Artėjama prie ekonomikos spąstų
Pasak R. Rudzkio, augimą gali sulėtinti tai, kad Lietuva artėja prie aukštesnio lygio ekonomikos spąstų. „Lietuvos perspektyva nėra jau tokia šviesi, čia reikia įdėti pakankamai pastangų, kad pakeistume situaciją. - sakė jis. - Kai šalies BVP vienam gyventojui pasiekia maždaug 50 tūkst. litų, prasideda labai staigus ekonominio augimo lėtėjimas, t.y. pereinama į kitą kategoriją. Šiuos metus Lietuva užbaigs su 40 tūkst. litų rodikliu t.y. mes prie tų vadinamų spąstų jau artėjame“.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad situacija galėtų pasikeisti bankams pakeitus kreditavimo politiką, tačiau taip, jo manymu, nenutiks. „Žinant, kad bankai veržiasi diržus, tikėtis smarkaus pasikeitimo kreditavimo politikoje būtų naivu. Tuo labiau, kad mūsų bankai yra europiniai, o Europoje tikrai štilis“, - teigė jis.
Kita bėda, R. Rudzkio manymu, - demografinė padėtis. Palyginęs šalies gyventojų surašymų metais gautus duomenis, jis pastebėjo, kad po dešimties metų situacija gali dramatiškai pasikeisti. „Jeigu per dešimt metų niekas nepasikeis, gyventojų nuo 20 iki 50 m., t.y. tų žmonių, kurie yra visos ekonomikos atrama, pagrindiniai darbuotojai, sumažės 23 proc. Jei taip bus, tai yra katastrofa”, - kalbėjo R. Rudzkis. Dėl šios priežasties, ekonomisto manymu, reikia greitai kurti naujas darbo vietas, kad žmonės neemigruotų. „Iš kitos pusės, reikia atlaisvinti sąlygas smulkiajam verslui, nes nuo emigracijos labai stabdo smulkus verslas“, - sakė jis.
R. Rudzkis pastebėjo, kad ir patys emigrantai į Lietuvą savo lėšas investuoja mažiau. „Labai sumažėjo pinigų srautai, privačios perlaidos. Tai rodo, kad emigrantai nebeprisiriša prie Lietuvos, nebeinvestuoja į nekilnojamą turtą. Emigrantų pinigų poveikis Lietuvai gerokai išblėsęs dėl pasikeitusio požiūrio“, - kalbėjo ekspertas. Be to, Lietuvoje egzistuoja ir neatikimas tarp pasiūlos ir paklausos darbo rinkoje. „Mes teisininkus kaip kepam be proto, taip kepam, kaip inžinierių neparuošiam, taip neparuošiam. Ruošiame be proto daug mokytojų, nors jų skaičius akivaizdžiai traukiasi“, - teigė jis.
Šių metų rezultatai – geri
Vis tik, R. Rudzkis pasižiaugė, kad pastaruoju metu Lietuvos ekonomika augo itin sparčiai. „Nuo 2000 iki 2011 m. Lietuvos ūkis, neskaitant kainų, išaugo apie 60 proc., Lietuva dalijasi pirmą vietą su Slovakija. Iš tikro, čia galima ir užsienio investuotojams sakyti, kad Lietuva labai dinamiška šalis“, - kalbėjo jis. Specialistas teigiamai vertino ir šių metų rezultatus. „Šie metai – labai neblogi, jeigu žiūrėtume kitų šalių kontekste. Trečiąjį ketvirtį iššokome net 4,4 proc., tai labiausiai lėmė žemės ūkis. - sakė jis. - Viską lemia eksportas. Mes jau seniai eksporte viršijome prieškrizinį lygį. Žinoma, šiais metais daugiausiai augame į NVS šalis, kur, beje, dominuoja perpardavimai, o ne savos produkcijos gamybos pardavimas, bet nenuvertinčiau to – šiais laikais daug sunkiau parduoti negu pagaminti“.
Kiek prasčiau, R. Rudzkio nuomone, Lietuvai sekasi eksportuojant paslaugas, investuojant. „Mes dar toli tol iki prieškrizinio lygio (dėl materialinių investicijų - DELFI), mes investuojame labai mažai – Lietuvos sudėjus visas materialines investicijas, tiek į gamybos priemones, tiek į statybas, mes gausime apie 17 proc. o kitame gale stovi Kinija su 50 proc. rodikliu. - sakė jis. - Kita problema – mes praradome pigios energijos pranašumą“.
Kol kas prieškrizinio lygio nepasiekia ir atlyginimų dydis. „Atkreipiu dėmesį, kad realus darbo užmokestis nepasiekia 2007 m. lygio. Nors ekonomika jau viršijo 2007 m. lygį, darbo užmokestis - dar ne. Tiesa, galim pasidžiaugti, kad už tai mūsų darbo našumas lenkia darbo užmokestį ir konkurencingumas pas mus gerėja“, - teigė jis.
R. Rudzkis kalbėjo, kad jo patarimai išliktų tokie patys, kaip ir anksčiau. „Reikia tikrai maksimaliai efektyviai planuotis biudžeto išlaidas ir investicijas. Tikrai, mums tų pinigų trūksta, jos turi kaip galima greičiau atsipirkti“, - sakė jis. Ekonomistas pridūrė, jog reikalingas ir viešojo sektoriaus efektyvinimas. „Reikia mėginti mažinti atskirtį neužkertant kelio augimui. Pritraukti ir investicijas, ir kartu mažinti socialinę atskirtį, tikrai nėra lengvas uždavinys, bet įmanomas“, - kalbėjo R. Rudzkis.
