Įvedant progresinius mokesčius – neskriausti vidutiniokų, galbūt įvesti vieną nekilnojamo turto mokestį, peržiūrėti gyventojų pajamų apmokestinimą, didinti mokestinių lengvatų skaičių – prie tokių darbų žada dirbti finansų ministro kėdę gavęs socialdemokratas R. Šadžius.
Skaitytojams pasiteiravus ministras teigė, kad po Ingridos Šimonytės ministerijoje rado „daug svarbių dėl įvairių priežasčių dar nebaigtų ir tęsiamų darbų“.
Žada naujų lengvatų, senas – peržiūrėti
Su DELFI skaitytojais redakcijoje bendravęs R. Šadžius prasitarė, kad programoje numatyto progresinių mokesčių įvedimo neatsisako: „Įvesdami progresinį apmokestinimą stengsimės nenuskriausti „vidutiniokų“, didesni mokesčiai bus numatyti labai dideliems atlyginimams. Mes ruošiamės orientuotis į apmokestinimo skales kaip, pavyzdžiui, Vokietija ir Airija“.
Taip pat finansų ministras žadėjo, kad bus peržiūrėtas gyventojų pajamų apmokestinimas – Pajamų mokestis ir Socialinio draudimo mokestis. Skelbiama, kad specialiai surinkta ekspertų grupė pasiūlymus turėtų pateikti dar šių metų pirmąjį pusmetį.
Skaitytojams, sunerimusiems dėl nekilnojamo turto mokesčio, ministras teigė, kad šiuo metu galiojantis NT mokestis nebus naikinamas, tačiau bus svarstoma galimybė įvesti visuotinį NT mokestį.
R. Šadžius neatsisako ir A. Butkevičiaus išsakytų norų suteikti lengvatas tam tikroms verslo sritims: „Mokesčio lengvata yra įrankis valstybės rankose, kuriuo ji gali paveikti šalies ekonomiką, ekonomikos subjektų elgseną. Suprantame, kad tas ginklas nėra visagalis, kad kartais jis padaro žalos. Todėl įvesdami naujas lengvatas ir svarstydami, ar palikti galiojančias, visuomet atsakingai vertinsime šių lengvatų poveikį“. Tačiau kartu socialdemokratas teigė, kad bendras PVM mažinimas mažai tikėtinas.
„Ne visas kainas nustato verslininkai, yra ir valstybės arba savivaldybių reguliuojamų kainų, kai sumažinus PVM tarifą, galima adekvačiai sumažinti ir galutinę kainą. Kai kuriais atvejais, PVM lengvata daugiau naudojasi ne pirkėjas, o verslas. Turime sutarti, kokį verslą ir kiek tokiomis lengvatomis remsime. Aš asmeniškai manau, kad spaudą ir knygų leidybą galėtume paremti, tačiau dėl mėsos – smarkiai abejoju“, - tikino R. Šadžius.
Skaitytojui Pauliui pasiteiravus, kodėl Lietuva mokesčių surenka mažiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių (apie 26 proc., ES vidurkis – 40 proc.), ministras siūlė priežasties ieškoti šešėlinėje ekonomikoje.
„Manau, taip yra dėl to, kad šešėlinė dalis mūsų ekonomikoje aiškiai per didelė. Turime imtis visų įmanomų priemonių savo tautiečius pakviesti, „privilioti“ į legalųjį sektorių. Galbūt tuomet net pradėtume kalbėti apie bendro mokesčių lygio mažinimą“, - kalbėjo ministerijos vadovas.
Daugiau tikėtis galima 2014 m.
Dėl krizės metu sumažintų pensijų susirūpinusių DELFI skaitytojų finansų ministras nenudžiugino. Pasiteiravus, kada galima tikėtis „nurėžtų“ pensijų sugrąžinimo į buvusį lygį, R. Šadžius atsakė: „Šiemet tas tikrai nenumatyta. Ankstesnė Vyriausybė kalbėjo apie 2014 m., bet aš, matydamas dabartinę ekonomikos raidą ir dėl jų nebūčiau tikras. Deja, finansų ministras kartais turi aiškiai pasakyti karčią tiesą, kuri, man atrodo, visuomet geresnė negu saldūs pažadai“.
Dėl išaudusio iki 1000 Lt minimalaus atlyginimo valstybei padidėjusias išlaidas finansų ministras teigė padengė ne mažinant asignavimus, bet pakeitus išlaidų ribą pagal Fiskalinės drausmės įstatymą.
„Minimalios algos didinimui viešajame sektoriuje praktiškai jokių išlaidų mažinti nereikėjo, nes atsirado rezervų perskaičiavus išlaidų ribą pagal Fiskalinės drausmės įstatymą, be to, optimistiškiau vertiname gyventojų pajamų mokesčio, kurio dalis pervedama savivaldybėms, surinkimą“, - atsakinėjo finansų ministras.
Biudžetinių įstaigų darbuotojai atlyginimų kėlimo, pasak R. Šadžiaus, gali tikėtis 2014 m.
