Sausio 10 d. Lietuvos bankas paskelbė, kad už jame laikomas privalomąsias atsargas bankams nebemokės palūkanų, tačiau atlaisvins apie 0,5 mlrd. Lt, sumažindamas privalomųjų atsargų normą nuo 4 proc. iki 3 proc.
Lietuvos bankas paskelbė, kad sumažindamas taikomų privalomųjų atsargų normą sudarė sąlygas bankams daugiau skolinti pinigų. „Siekiame gerinti bankininkystės konkurencinę aplinką Lietuvoje ir laipsniškai artinti ją prie euro zonoje galiojančių rinkos sąlygų“, - pranešime spaudai cituotas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Tačiau ekonomistės R. Vainienės šis paaiškinimas neįtikina – ji teigia, kad tikrosios priežastys slepiamos už devynių užraktų.
„Privalomųjų atsargų norma reikalinga tam, kad sumažintų sisteminę bankų riziką – nemokumo. Kad nebūtų taip, kad ateina didelė dalis indėlininkų ir paprašo išsigryninti pinigus, ir jų nėra, - atsargų reikalingumą iliustravo ekspertė. - Taigi privalomųjų atsargų mažinimas yra žingsnis, kuris sumažina bankų sistemos likvidumą ir ilgalaikį patikimumą“.
Specialistės nuomone, Lietuvos bankas tokį savo sprendimą palaikė mainais – bankams už laikomas atsargas nebemokamos palūkanos, todėl jiems leidžiama turėti daugiau laisvų pinigų.
„Iki šiol buvo manoma, kad bankai privalomąsias atsargas laiko kaip indėlį Lietuvos banke. Tačiau dar pati atsimenu, kai buvau Lietuvos banko valdyboje, palūkanos nebuvo mokamos, nes tai nėra indėlis Lietuvos banke, o pinigų atsarga, kad bankai galėtų vykdyti įsipareigojimus indėlininkams, kurie turi neterminuotus indėlius“, - kalbėjo R. Vainienė.
Todėl pašnekovė išsakė susirūpinimą, kodėl visgi Lietuvos bankas užuot vien nustojęs mokėti palūkanas komerciniams bankams, nusprendė jiems „padovanoti“ daugiau laisvų pinigų. R. Vainienė spėja, kad šie apie 0,5 mlrd. Lt galėtų būti panaudoti blogų paskolų refinansavimui.
„Lygiai tą patį pernai padarė Europos centrinis bankas (ECB). Jis pirmą kartą per savo gyvavimo laiką nuo 1999 m. sumažino privalomųjų atsargų normą nuo 2 proc. iki 1 proc. ir taip atlaisvino komerciniams bankams 1 trln. eurų. Tai buvo susiję su euro zonos problemomis, žmonės atsiiminėjo indėlius ir norėta bankams padėti. Ar ne taip yra, kad ir šie mainai yra norint pagelbėti bankams“, - klausė ekonomistė.
R. Vainienė svarstė, kodėl Lietuvos bankas „atlaisvino“ pinigų komerciniams, jei jie nesiskundė pinigų stygiumi, atvirkščiai – noru skolintis. „Čia reikėtų faktinės informacijos, kuri saugoma po devyniais užraktais“, - pridėjo ji.
„Jei bankams nėra išteklių stygiaus, nerandu loginio paaiškinimo. Pagal tvarką tereikėjo palikti 0 proc. palūkanas už atsargas, nes jos priklauso nuo Europos centrinio banko, tačiau kažkodėl bankams buvo tai kompensuota privalomųjų atsargų norma. O jos mažinimas didina sistemos ilgalaikę riziką“, - svarstė ekonomistė.
„Kažkas yra nepasakyta. Ne paslaptis, kad Lietuvos bankas per „Snoro“ problemą skolino Vyriausybei, pirko jos vertybinius popierius, tai faktiškai vykdė pinigų emisiją. Čia irgi nutylima faktinė informacija, kad kažkam kažkur trūksta pinigų. Gal dabar Vyriausybė nori refinansuoti savo skolą – dabar turi būti platinamos obligacijos, gal Lietuvoje esantys bankai nori čia sudalyvauti su atlaisvintais pinigais“, - spėliojo R. Vainienė.
