JAV užsienio politikos žurnalas FOREIGN POLICY komentuoja, kad iš pirmo žvilgsnio Davosas nebeturi prasmės. Verslo ir politikos lyderių, kuriais visuomenė vis labiau nepasitiki, atostogos prabangiame kalnų kurorte tik sustiprina įspūdį, kad šie žmonės yra atitrūkę nuo realybės. Tačiau atidžiau pažiūrėjus, šis forumas yra reikalingas. Davose materializuojasi daug idėjų, nes čia susiduria galingi žmonės, turintys galimybių jas įgyvendinti. Šešių savaičių darbas čia nudirbamas vos per kelias popietes. Čia taip pat įvyksta daug stambių verslo sandorių. Davosas yra ne vyriausybinis, o privatus forumas. Jis įgalina privatųjį ir viešąjį sektorių dirbti kartu. Gal Davose ir nepolitikuojama, tačiau tai – geras prisidėjimas prie pasaulinio produktyvumo padidinimo. Davosas nėra globalus forumas, nes didžioji dauguma dalyvių yra iš Vakarų, tačiau jis daug efektyvesnis nei, tarkim, G20 forumai. Čia žmones vienija panašus požiūris į skaidrumą, laisvą prekybą, pasaulinį valdymą, liberalią demokratiją ir teisės viršenybę.

Taupyti vardan augimo

Liberalių pažiūrų Muzano dienraštis Šveicarijoje CORRIERE DEL TICINO rašo, kad pasaulio finansų ir ekonomikos lyderiai ekonomikos forume Davose priėjo prie optimistiškos išvados apie ES ateitį. Tuo pat metu Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde pakvietė vyriausybes ir toliau stengtis išlaikyti subalansuotus biudžetus. Taupyti vardan augimo – tai gali būti frazė, gerai nusakanti Davose vyravusias nuotaikas. Geriausias kalbas apie taupymą ir augimą pasakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos Centrinio Banko prezidentas Mario Draghi. Abu nori taupymą ir augimą sujungti. Abu aiškiai išsakė, kad daugelyje valstybių taupoma vis dar per atsargiai, kad diržų veržimasis turi būti ne tik tęsiamas, bet ir toliau stiprinamas. A.Merkel ir M.Draghi‘o tandemas gal ir turi nepritariančiųjų, tačiau yra neginčytina, kad privalome padėkoti šiai sąjungai už viltį, kad eurozona išliks gyva bei auganti ateityje.

Britų verslo dienraštis ECONOMIST mano, kad bendra nuotaika Davose buvo pakiliausia nuo pat 2007 m., po kurių įsigalėjo finansinė krizė. Dauguma ekspertų sutiko, jog ši krizė jau eina į pabaigą, nors rūpestis dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, atrodo, ir toliau išliks svarbus galvos skausmas. Davose akivaizdžiai trūko lyderių. Neatvyko niekas reikšmingesnis iš JAV administracijos, Davoso senbuvis Billas Clintonas taip pat liko namie slaugyti Hillary. Besitęsiantis valdžios perdavimas Kinijoje paaiškina menką kinų atstovavimą. Rusai beveik nedalyvavo, užtikrintai parodydami, kad jie labiau vertina G20 susitikimą, kuriam šiais metais pirmininkaus. Verslininkai iš Prancūzijos buvo šių metų tragikomiškieji herojai, nes dėl drastiškų savo Vyriausybės mokestinių priemonių jie pustėsi padus gyventi Belgijoje.

Brexito nebus

Taupyti vardan augimo – tai gali būti frazė, gerai nusakanti Davose vyravusias nuotaikas.
Milano konservatyvių pažiūrų dienraštis IL SOLE 24 ORE pasakoja, kaip Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas praėjusį ketvirtadienį Davoso ekonominiame forume pabrėžė, kad jo šalis nenori atsukti nugaros ES. Tuo pat metu jis paragino, kad bendriją būtina reformuoti. Du svarbiausi D. Camerono klausimai buvo šie: kiek turi Jungtinė Karalystė (JK) būti integruota į ES ir kiek dar ES gali išsilaikyti neprarasdama savo konkurencingumo pasaulyje. Euras iš ekonominio projekto tapo politiniu. Prieš besiintegruojančią Europą iškilo bendros Europos projekto pabaigos realybė. ES jau kurį laiką yra skilusi į kelias skirtingas sąjungas. Todėl būtina keisti strategiją. Reikalingas naujas strateginis susitarimas tarp euro ir ne euro valstybių. Toks sutarimas, kuris vienoms šalims leistų įsijungti į politinę sąjungą, o kitoms – persiderėti konkurencingumo terminus vieningoje Europos rinkoje.

Konservatyvių pažiūrų Madrido EL MUNDO nagrinėja kai kurių ES lyderių kritiką JK ministrui pirmininkui D. Cameronui už kvietimą reformuoti ES. Airijos ministras pirmininkas Enda Kenny ir jo kolega iš Danijos Markas Rutte kategoriškai pabrėžė, kad kai kurioms ES valstybėms neturi būti suteikiamos išskirtinės sąlygos. D. Cameronas bandė sušvelninti padėtį Davose teigdamas, kad referendumas Didžiojoje Britanijoje bus ne tam, kad šalis išeitų iš ES. Priešingai! D. Cameronas pareiškė, kad JK nori liberalios ir lanksčios Europos. Tai nesuderinama su kai kuriomis Berlyno ir Paryžiaus iniciatyvomis. Viskas tik rodo, kad D. Cameronas bando persiderėti dėl JK statuso ES tam, kad užsitikrintų geresnes pozicijas sau. Akivaizdu, kad su tuo nesutiks dauguma ES šalių, iš kurių aršiausiai prieštaraus Prancūzija.

Frankfurto konservatyvių pažiūrų dienraštis FRANKFURTER ALLGEMEINE ZEITUNG rašo, kad faktas, jog dauguma ES lyderių taip stačiokiškai atmetė D. Camerono kalbą dėl ES vystymosi, rodo, kad jis pataikė į dešimtuką. D. Cameronas yra teisus – ES privalo tapti lanksčia ir konkurencinga. Ji privalo peržiūrėti santykius tarp euro valstybių ir šalių, neprisijungusių prie euro zonos. Būtina vyriausybėms grąžinti atgal kai kurias kompetencijas. Galiausiai, ES privalo tapti teisingesne ir labiau demokratiška. Tie, kurie reaguoja spjaudydamiesi kaltinimais, kaip dabartinis ir buvęs Vokietijos ministrai – Guido Westerwelle ir Joschka Fischeris – neturėtų stebėtis, jeigu dar daugiau žmonių nusigręš nuo ES, jai nesugebėjus prisitaikyti prie naujų sąlygų.

Subjektyvios 2013 m. grėsmės

JAV savaitraštis TIMES apibūdina, kad Davose susirinko pasaulio lyderiai, verslo titanai ir įvairios įžymybės – visi pasaulio gelbėtojai. Jie visi analizavo 2013 m. laukiančias grėsmes, kaip antai didėjančius ekonominius skirtumus, chroniškus fiskalinius disbalansus, didėjantį šiltnamio efektą, vandens trūkumą, senstančią populiaciją. Jaučiatės geriau ar blogiau paskaitę tokį sąrašą?

Atsakymas priklausys nuo jūsų demografijos: jūsų amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos ir sektoriaus, kuriame dirbate. Įdomiausia sprendžiant 2013 m. grėsmių tikimybę buvo nustatyti, kurio iš ekspertų nuomonė yra svariausia. Bendrai paėmus, Šiaurės Amerikoje gyvenantys žmonės buvo labiau sunerimę, iškėlė daug daugiau grėsmių nei kitų regionų atstovai. Didžiausi amerikiečių baubai – tai nevaldomas fiskalinis disbalansas, šiltnamio efektas bei masinio naikinimo ginklo paplitimas bei atakos kibernetinėje erdvėje. Jaunesni nei 40 metų žmonės buvo labiau susirūpinę ilgalaikius padarinius sukelsiančiomis grėsmėmis. Sunku ginčytis, jog didesnė dalis kaltės už dabartines nelaimes krenta ant vyresniųjų politinių ir verslo lyderių sąžinės. Jaunesnioji karta yra labiau susirūpinusi, vadinasi, tikri pokyčiai gali įvykti jau netrukus. Vadinkime tai optimizmo adata tamsos šieno kupetoje.