Tokią poziciją Europos teisės departamentas išdėstė vertindamas konservatoriaus Jurgio Razmos pateiktus Darbo kodekso pakeitimus. Politikas siūlė nustatyti, kad įmonėms, kurios dėl MMA pakėlimo susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, būtų galima „leisti nustatyti iki 20 proc. mažesnį minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą“.
Pagalbos ranka – savo galimybių neįvertinusiam verslui?
Europos teisės departamentas tokį pasiūlymą kvestionuoja net keliais aspektais.
Visų pirma, leidimas finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms iki penktadalio sumažinti minimalią algą esą sudarytų nelygias konkurencines sąlygas šalies verslui ir pagelbėtų tiems, kurie galbūt neadekvačiai vertina savo galimybes.
„Projektu pateiktas pasiūlymas kelia abejonių ir dėl jo atitikties teisės subjektų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams bei vienodų konkurencijos sąlygų taikymo ūkio subjektams. Prisiėmus neįgyvendinamų finansinių įsipareigojimų ar nesant finansinių pajėgumų vykdyti tam tikras mokestines prievoles kiekvienam ūkio subjektui turi būti taikomos vienodos sąlygos dėl jų dalyvavimo rinkoje ar šios veiklos nutraukimo (bankroto paskelbimas ir kt.), o ne numatoma galimybė savo konkurencingumą ar mokumą užsitikrinti finansų ministro atskiru sprendimu, sumažinančiu konkrečios įmonės darbuotojų minimalų darbo užmokestį net iki 20 procentų nei nustatyta kitose įmonėse, kurios gal būt realiau vertina savo finansines lėšas prisiimant tam tikrus įsipareigojimus“, - teigiama Europos teisės departamento išvadoje.
Departamento nuomone, tokios išimtys taip pat gali pažeisti dirbančiųjų teises, neatitikti ES pagrindinių teisių chartijos ir to paties Darbo kodekso, aiškiai nurodančio, kad „darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už (...) nustatytus minimaliuosius dydžius“.
J.Razma siūlys dar vieną išimtį
„Pasižiūrėsiu, įvertinsiu visas pastabas. Ir žiūrėsiu, ar išeis patobulinti tą projektą, - DELFI teigė J. Razma. - Galvojau dar vieną tai temai skirtą (įstatymo projektą – DELFI) įregistruoti. Kad Viešųjų pirkimų įstatyme būtų išlyga ir galimybė pakoreguoti pirkimo sumą, pasikeitus MMA. Tarkim, konkretus pavyzdys: dalyvauja bendrovės konkurse valymo ar apsaugos paslaugoms teikti, kur – ne paslaptis – beveik visi samdomi darbuotojai dirba už minimalią algą. Akivaizdu, kad konkurso laimėtojas tikrai neužsideda tokios atsargos. Kaip jam dar 2-3 metus galiojančią sutartį įgyvendinti, kai suma apskaičiuota prie ankstesnės MMA?“
Europos teisės departamento pastabų politikas nelinkęs dramatizuoti.
„Yra Europoje šalių, kurios apskritai minimalios algos nėra nustačiusios. Tai kaip tada su europine teise? Skandinavijos šalys, kiek žinau, beveik visos nėra nustačiusios. Tai kaip jos tada išvengia prieštaravimo europinei teisei? Man atrodo, realybė yra tokia, kad dauguma turbūt ES valstybių, formaliai žiūrint, chartijos nesilaiko“, - dėstė J. Razma.
Pašnekovo nuomone, leidimas daliai verslo taikyti mažesnę MMA konkurencijos neiškreiptų.
„Ką reiškia konkurencinė aplinka, jeigu mes kalbame apie pagalbą įmonei, kuri, jeigu neduosi tos išlygos, eis į bankrotą? Žinoma, galima diskutuoti. Jeigu žiūrėti tvarkingu liberaliu žvilgsniu, tegul bankrutuoja, gal vietoj jos atsiras gabesnis dalyvis. Mano požiūris buvo grįstas jautresniu žvilgsniu“, - aiškino J. Razma.
Verslas jau pradeda gudrauti
Konservatorius teigė jau girdėjęs apie pirmuosius verslininkus, kurie siekia apeiti MMA padidinimą. Esą įmonės jau verčia savo darbuotojus formaliai pereiti dirbti puse etato, skiriant priedą, kuris realų darbo užmokestį kilstelėtų iki ankstesnio MMA dydžio – 850 Lt.
„Manau, kad ne viena įmonė, kuri patirs sunkumų dėl MMA padidinimo, ims gudrauti. Darbins darbuotojus nepilnam etatui. Buvau jau gavęs pats tokių signalų, kad, sakykim, viena Vilniuje namus administruojanti įmonė, kuri samdo valytojus, jau jiems suformulavo pasiūlymą: visi rašote pareiškimus, kad pereinate į pusę etato plius priedas, kad sumoje išeitų tie patys 850 Lt. Pusė etato – 500 Lt. Ir priedas – 350 Lt. Nors darbo apimtys jiems lieka tos pačios. Tokių išeičių gudraujantys dabar ieškos. Aš bandžiau pasiūlyti tokį civilizuotą teisinį kelią, kad galėtų be gudravimų įmonė, patirianti sunkumų, kreiptis ir gauti tam tikram laikotarpiui išlygą“, - reziumavo J. Razma.
DELFI primena, jog premjeras Algirdas Butkevičius verslui, kuris dėl sprendimo MMA pakelti iki tūkstančio litų susidurtų su finansiniais sunkumais, žadėjo galimybę atidėti mokesčių mokėjimą. Premjeras taip pat tvirtino, kad dėl tokių išimčių jau sutarta su Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovybe.
