Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis patvirtino, kad ministrų kabinetas siūlo MMA nuo liepos pakelti 50 litų iki 850 litų, o nuo kitų metų pradžios, jei bus liberalizuoti darbo santykiai, dar 50 litų.
"Mes nenorime supriešinti žmonių, norime surasti konsensusą, kad sprendimus galėtų priimti Seimas. Vyriausybė nutarė parengtą Darbo kodekso pataisų projektą teikti Trišalei tarybai, kad būtų ieškoma kompromiso. Vyriausybės nuomone, reikia derėtis nuosaikiai, atsižvelgiant į realias biudžeto galimybes", - sakė Audra Mikalauskaitė.
Trišalėje taryboje suderintas projektas vėliau turėtų grįžti į Vyriausybę, kuri jam pritartų ir pateiktų Seimui.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė nepritaria MMA didinimo susiejimui su Darbo kodekso pataisomis, ryšį tarp šių sprendimų mato premjeras Andrius Kubilius. Prezidentė Dalia Grybauskaitė mato galimybių nuo liepos MMA didinti 100 litų iki 900 litų.
Darbo santykius vadina archajiškais
Investuotojų forumo vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė teigia pritarianti darbo santykių pateikimams ir sako, kad iki šiol jie buvo archajiški ir visiškai neatitiko šiuolaikinės rinkos sąlygų.
„Jei pastebėjote, nuo 2002 m. Darbo kodekso priėmimo darbuotojams sąlygos buvo tik gerinamos, o darbdavių bloginamos. Tai suprantama, buvo rinkos pakilimas, visi gerai gyveno. Darbdaviai patys stengėsi būti geresniais ir pritraukti naujus darbuotojus. Dabartinėmis sąlygomis Darbo kodeksas yra pasenęs“, - teigė verslo asociacijos atstovė.
R. Skyrienė komentavo, kad 8 valandų darbo dienos limito pašalinimas nereikš, kad teks dirbti viršvalandžius: „Taip tiesios bus lanksčiau organizuojamas darbas. Darbo savaitės valandų vidurkis ir toliau išliks 40 darbo valandų, - aiškino pašnekovė. - Jei žmogus nutaria keturias dienas dirbti ilgiau, o penktą pasiimti laisvą, darbdavys turi mokėti viršvalandžius ir jis nesupranta kodėl“.
Pasak Investuotojų forumo atstovės, Lietuva jau ir taip daug kur aplenkia kitas ES šalis darbo santykiuose, pavyzdžiui, kalbant apie motinystės išmokas.
R. Skyrienė sakė, kad tam tikro segmento darbuotojams Darbo kodekse daromos išlygos padaro jiems meškos paslaugą ir pasunkina galimybę įsidarbinti: „Natūralu, kad priimdamas į darbą naują žmogų verslininkas žiūrės, kas jam labiau apsimokės, todėl vengs priimti Darbo kodekse apsaugotų asmenų“.
Siūloma liberalizuoti Darbo kodeksą
Vyriausybė, siekdama liberalizuoti darbo santykius ir skatinti naujų darbo vietų kūrimą bei mažinti nedarbą, ketina išplėsti terminuotų darbo sutarčių galimybes, sumažinti išeitines išmokas, sutrumpinti apmokamas atostogas, paprasčiau iš darbo atleisti pensininkus.
Ketinama nustatyti 20 darbo dienų vidutinę kasmetinių atostogų trukmę, kai yra penkių darbo dienų savaitė, kuri šiuo metu yra 28 kalendorinės dienos.
Darbo kodekso pataisomis siūloma įteisinti galimybę sudaryti terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui. Be to, siūloma nustatyti, kad teisėta darbo sutarties nutraukimo priežastis yra sąlyga, jog darbuotojui suėjo 65 metai.
Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą maksimalų laiką siūloma sutrumpinti nuo 4 iki 3 mėnesių. Maksimalų išeitinių išmokų dydį, kuris šiuo metu siekia 6 vidutinius mėnesio atlyginimus, siūloma mažinti iki 4 mėnesių.
Siūloma nustatyti, kad kasdieninė darbo laiko trukmė vidutiniškai negali viršyti 8 valandų, tačiau darbo savaitės laikas nesikeistų ir toliau būtų 40 valandų. Tai leistų darbuotojams vienomis dienomis padirbėti ilgiau nei valandas, o kitomis dienomis darbo laiką susimažinti.
Siekiant sumažinti administracinę naštą darbdaviams, siūloma atsisakyti darbo sutarčių registravimo žurnalų, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento, privalomo atsiskaitymo lapelių įteikimo. Ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu dėl atsiskaitymo lapelių įteikimas ūkio subjektams per metus kainuoja apie 28,9 mln. litų, o su darbo sutarčių registravimo žurnalais susijusios išlaidos kasmet siekia apie 76,8 tūkst. litų.
