Ketvirtadienį Vilniaus universitete prie vieno stalo diskutuoti apie Lietuvos ir pasaulio ekonomikos tendencijas susėdo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Ch. Lagarde, Europos centrinio banko (ECB) vykdomosios valdybos narys Jorgas Asmussenas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ir finansų ministras Rimantas Šadžius. Pusantros valandos trukusioje diskusijoje apie Europos integraciją ir ekonomikos ateitį buvo aptartos ekonomikai grasinančios rizikos ir galimybės.
Į įtakingiausių pasaulio moterų dešimtuką patenkanti Ch. Lagarde įspėjo, kad tiek pasauliui, tiek Europai vis dar grasina tos pačios rizikos kaip prieš paskutinę krizę. Ypatingą dėmesį viešnia atkreipė į sulėtėjusį augimą Europoje bei problemas euro zonos šalyse.
"Norėčiau tikrai pagirti ministrą pirmininką Andrių Kubilių, kuris yra tarp klausytojų, už tai, ką jis padarė 2009-aisiais. Dabar žvelgdami atgal į praeitį ir matydami tuos skaičius ir tai, kas buvo pasiekta, iš tikrųjų matome įspūdingus skaičius. Tuometė Vyriausybė, bankų institucija ir visi, kas dalyvavo tame procese, taip pat Lietuvos žmonės pademonstravo didžiulę drąsą", - naujienų agentūra ELTA cituoja TVF vadovę.
Taip pat TVF vadovė teigė matanti ir „naujas rizikas kylančias horizonte“. Pasak jos, šios rizikos kyla iš iki šiol sparčiai augusių besivystančių šalių. TVF vadovei nerimą kelia sulėtėjęs augimas, pavyzdžiui, Brazilijoje ar Rusijoje. Ch. Lagarde teigė, kad iki šiol greitai augančių šalių ekonomikų spurtas ir toliau praras pagreitį.
Šviesesnę ateitį pasaulio ekonomikoje prancūzė mato tik ėmusis tam tikrų veiksmų. Pavyzdžiui, Indijai būtina koncentruotis į infrastruktūros investicijas, Kinijai – persiorientuoti iš masinės gamybos į vartojimo nulemtą augimą.
Paklausta apie Lietuvos atsisakymą krizės metu skolintis iš TVF, Ch. Lagarde tiesaus atsakymo, ar Lietuva pasielgė teisingai ar ne, nedavė.
„Tai, kas buvo padaryta po krizės, stulbina. Buvo įdėtos didžiulės pastangos ir drąsa“, - kalbėjo ji.
Vis dėlto, kaip ir Ch. Lagarde, taip ir ECB vykdomosios valdybos narys Jorgas Asmussenas pripažino, kad ekonomikos grėsmės nepraėjo. Pasak jo, vis dar galima užčiuopti silpnąsias puses finansiniame sektoriuje, todėl, jo nuomone, monetarinei Europos sąjungai būtina bankų sąjunga.
Vis dėlto Ch. Lagarde, nepaisant situacijos euro zonos šalyse, tiki euro šviesia ateitimi. TVF vadovė priminė, kad sėkmingai pinigų ar fiskalinei sąjungai reikia ilgo laiko ir nuolatinio darbo, kurį turėtų ir toliau daryti Europa.
J. Asmussenas taip pat pritarė, kad šalims užmigti negalima. Net geriau besiverčiančioms šalims, kaip Vokietijai, privaloma žiūrėti į ateitį ir galvoti bent 10 m. į ateitį – kaip pertvarkyti švietimo sistemą, darbo rinką, kovoti su senėjančios visuomenės iššūkiais.
Diskusijoje aptarta ir jaunimo nedarbo problema. Pasak finansų ministro R. Šadžiaus, Lietuvoje privaloma vykdyti nedarbingumo politiką dvejomis kryptimis. Visų pirma, reikia užtikrinti darbo vietų kūrimą tiek jaunimui, tiek likusiems žmonėms. Antra, privaloma galvoti apie intelektualių darbo vietų kūrimą.
„Lietuvoje mes nelabai turime gamtinių išteklių, išskyrus mūsų protą. Turime konkuruoti kaip valstybė, dėl to reikia gerai apmokamų darbų, kuriems reikia gero aukšto išsilavinimo. Turime nemažai lietuvių, išvažiavusių į kitas šalis, ir mes pirmiausia turime galvoti, nebūtinai Vyriausybė, bet ir verslas, kaip juos būtų galima integruoti produktų ir paslaugų kūrimui“, - šnekėjo ministras.
