V. Antonovas teigia, kad iki prezidentei Daliai Grybauskaitei paskiriant Vitą Vasiliauską centrinio banko vadovu, Lietuvos banko vadovai jį priimdavo tada, kada jam reikėjo. Atėjus V. Vasiliauskui situaciją pasikeitė – naujasis centrinio banko vadovas diktavo savo sąlygas.
Pirmąjį susitikimą su V. Vasiliausku V. Antonovas vadina „keistu” – jis įvyko 2011 m. liepos 19 d.
„Susitikimas įvyko viename iš Lietuvos centrinio banko pastatų, bet ne centriniame biure. Dalyvavo visa naujoji banko valdyba. Pokalbis vyko gan agresyviu tonu, daugiausia dėmesio buvo skiriama ne bankui, o mūsų žiniasklaidos grupei „Lietuvos rytas“: ką ketiname daryti, kam mums žiniasklaida. Pokalbis buvo gana ilgas, bet sausas, kol aš galiausiai pasakiau: „Jei norite atimti iš manęs „Snorą“, padarykime tai civilizuotai. Suprantu, kas yra reguliuotojas, kas yra valstybė. Juk, galų gale, esu rusas“, - interviu pasakojo V. Antonovas.
Pasak jo, įvyko dar du susitikimai su Lietuvos banko vadovybe, paskutinis iš jų spalio pabaigoje.
Žinia apie nacionalizuojamą „Snorą” Antonovą ir kitą pagrindinį akcininką Raimondą Baranauską pasivijo Ukrainos sostinėje Kijeve – čia jie planavo pirkti dar vieną banką.
„Paskutinis pokalbis telefonu su centriniu banku įvyko pusę aštuntos vakare. Pokalbis buvo gana draugiškas, apie tai, kad viskas gerai su banko likvidumu, kad mes nuraminsime kolektyvą, kad panašūs dalykai nebepasikartos. Tačiau jau kitą dieną, žinodami, kad mes – ne Vilniuje, mus iškvietė 11 val. į Lietuvos centrinį banką. Baranauskas skambino Vasiliauskui į mobilųjį, aiškino, kad mūsų nėra, bet mes galime atvykti po trijų valandų. Tada mums pasakė, kad atsiųstume valdybos narių. Mes paaiškinome, kad pirmasis Baranausko pavaduotojas – komandiruotėje Honkonge, kitas – su mumis, vietoje yra tik paskolų departamento vadovas. Pasakė, kad atsiųstume tuos, kurie yra. Centrinio banko darbuotojas siųsdamas mums elektroninį laišką pamiršo ištrinti pridegtą dokumentą su įsakymu. Perskaitėme jį, ir viskas pasidarė aišku. Baranauskas dar bandė skambinti, įkalbinėti, kad palauktų mūsų, dar tikėjomės susitarti. Tačiau to nebuvo”, - dėsto V. Antonovas.
V. Antonovas pripažino, kad bankas turėjo problemų – tačiau laikosi nuomonės, kad pagrindinė nacionalizacijos priežastis buvo politiniai motyvai. Bankas esą galėjo paremti politines jėgas, kurios tuo metu buvo opozicijoje.
„Antra priežastis, kad „Snoras“ ir „Krajbanka“ buvo švedų bankams buvo rakštis vienoje vietoje, be to, nuolat. Tai mano versija, tiesa, mano teisininkai su ja nesutinka”, - sako buvęs bankininkas.
V. Antonovas savęs bėgliu nelaiko – esą „viešnagė” Londone buvo tik grįžimas namo. „Gyvenu čia nuo 2005 m., mano žmona – Didžiosios Britanijos pilietė, mano vaikai – britai, čia – mano oficiali gyvenamoji vieta”, - interviu teigė jis.
Primename, kad 2011 lapkričio 16 d. buvo priimtas sprendimas nacionalizuoti „Snorą”, o vėliau – gruodžio 7 d. - jam buvo iškelta bankroto byla.
Skaičiuojama, kad „Snoro“ banko grynoji turto vertė pernai lapkričio viduryje buvo 2,756 mlrd. litų mažesnė už jo įsipareigojimus, todėl bankas buvo paskelbtas nemokiu. Jo grynasis turtas lapkričio 16 dieną buvo 4,416 mlrd. litų, tuo tarpu įsipareigojimai siekė 7,172 mlrd. litų.
Buvusiems „Snoro“ akcininkams R. Baranauskui ir V.Antonovui yra pareikšti įtarimai dėl maždaug apie 1,7 mlrd. litų vertės banko turto pasisavinimo. Lietuvos prokurorai yra pateikę Europos arešto orderį dėl jų suėmimo.
