„Dabar siūlomų darbo vietų yra kur kas daugiau nei norinčių jas užimti. (…) Mums reikia būtinai diskutuoti apie tai, kaip prisitraukti darbo jėgos. Visuomenėje yra neteisingas dominuojantis supratimas, kad kalbama tik apie juodadarbius, kurie atvyktų tik šluoti arba kažką tvarkyti, tačiau šiandien pramonės įmonėms reikalingi žmonės, kurie galėtų aptarnauti technologines linijas, kurios tikrai yra aukštai sofistikuotos (išmanios – DELFI)“, – pirmadienį vykusioje diskusijoje „Kokių imigracijos taisyklių šiandien reikia Lietuvai“ kalbėjo jis.
Anot R. Dargio, šiuo metu Lietuvoje darbo jėgos pasiūla neatitinka rinkos poreikių. Tai yra visos Europos problema, ypač jaučiama tarp jaunų žmonių.
„Reikia pradėti kalbėti apie migraciją ir imigraciją. Iš kitos pusės, politikai labai vengia šios temos, ji yra jautri mūsų visuomenėje. Žiūrint į emigracijos skaičius, į tai, kad natūraliai didėja gimusių ir mirusių santykis, kuris mažina Lietuvą kaip valstybę, reikėtų kalbėti apie tai, kaip palengvinti žmonių su investicijomis ir kapitalu atėjimą“, – sakė pramonininkų vadovas.
Jis priminė, kad Europa yra vienintelis žemynas, kuriame gyventojų skaičius mažėja.
Jos teigimu, su tokiomis pačiomis problemomis susiduria ir visas žemynas.
„Esame tokioje pačioje situacijoje kaip visa Europa – nedarbas didelis, darbuotojų nerandam, imigrantų įsivežti negalime, nes procedūros yra labai ilgos“, – teigė R. Skyrienė.
Tačiau investuotojų atstovė tvirtino, kad europinės direktyvos yra kur kas liberalesnės nei Lietuvos įstatymai.
Advokatų kontoros „Lawin“ partneris ir Investuotojų forumo darbo santykių grupės vadovas Ramūnas Petravičius sakė, kad imigracijos procedūras ir tvarkas reikėtų padaryti liberalesnes ir lengvesnes.
„Kad mes galėtume atsirinkti ir įsileisti tuos, kurie mūsų ekonomikai yra reikalingi. Problemų su Europos Sąjungos (ES) piliečiais nekyla, paprastai jos kyla su ne ES piliečiais. Jeigu JAV pilietis į Lietuvą atvažiuoja ne pagal darbo sutartį, o yra komandiruojamas dirbti įmonės vadovu ir nori išsaugoti garantijas pagal JAV įstatymus, jam yra problematiška įsivežti šeimos narius. Tai yra pakankamai sunku suvokti“, – pavyzdį pateikė advokatas.
Diskusijoje dalyvavęs jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Paulius Vertelka sakė, kad sausį-gegužę 375 profesijose trūko 12 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų.
Tuo metu kiek daugiau nei 200 aukštos kvalifikacijos užsienio piliečių Lietuvos biudžetą mokėdami mokesčius papildė maždaug 8 mln. Lt.
Tvirtina, kad kvalifikuotiems problemų nėra
Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus vedėja Lucija Voišnis nesutiko, kad Lietuvos reikalavimai griežtesni nei kitose ES šalyse.
„Nėra didžiulių skirtumų, kad procedūros Lietuvoje būtų ypatingai griežtos. (…) Įsileisdami trečiosios valstybės pilietį į Lietuvą mes jį įsileidžiame į Šengeno erdvę ir ES. Su leidimu gyventi, D viza arba su Šengeno viza šis asmuo gali keliauti po visą ES. Jeigu tokį dokumentą išdavė Lietuva, už jį ji ir atsakys. Todėl vyksta patikrinimai, prašymų nagrinėjimas“, - sakė ji.
Tuo metu vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius tvirtina, kad aukštos kvalifikacijos žmonėms leidimai laikinai gyventi Lietuvoje išduodami greičiau. Terminas sutrumpintas nuo šešių iki dviejų mėnesių.
„Taip pat žinodami verslininkų poreikius ir nepamiršdami saugumo, stengiamės reaguoti labai greitai. Šiuo metu derinamas įstatymo projektas, kuris numato, kad skubos atveju terminas galėtų sutrumpėti iki vieno mėnesio“, - teigė jis.
Pasak viceministro, komandiruotiems aukštos kvalifikacijos asmenims specialiai yra nacionalinė (D) viza, kurią per mažiau nei mėnesį galima gauti vieneriems metams.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė atkreipė dėmesį, kad valstybei reikėtų sukurti imigracijos politiką, nes šiuo metu diskutuojama apie esamas taisykles.
DELFI primena, kad verslas darbuotojų įvežimo klausimą kelia nebe pirmą sykį. Anksčiau buvo siūlymų supaprastinti kvalifikuotų darbuotojų įvežimą numatant kvotas.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų liepos 1 d. šalies darbo biržose buvo registruota 187,4 tūkst. bedarbių. Tai yra mažiausias oficialių bedarbių skaičius nuo 2009 m.
Tuo metu verslas skundžiasi nerandantis darbuotojų. Pavyzdžiui, pernai pramonėje laisvų darbo vietų skaičius išaugo 13 proc., o užimtųjų – tik 4 proc.
Oficialiais duomenimis, laikiną leidimą gyventi Lietuvoje turėjo 10,4 tūkst., o nuolatinį - kiek daugiau nei 19 tūkst. užsienio piliečių.
