Rygoje įvyko kasmetinė konferencija „Mažmeninės prekybos nekilnojamasis turtas Baltijos šalyse“, kurios organizatoriai buvo Tarptautinės prekybos centrų tarybos (The International Council of Shopping Centers, ICSC) Baltijos šalių nacionalinis komitetas, praneša „Biznes & Baltija“.

Pagrindine konferencijos tema tapo įvairių stambių tarptautinių prekės ženklų atėjimas į regioną ekonominio augimo atsigavimo sąlygomis. Nepaisant prekybos vietų gausos, Latvija, Lietuva ir Estija vis dar pasižymi ribotu vartojimo prekių asortimentu, lyginant su savo Skandinavijos kaimynėmis.

„Islandijoje, kurioje yra vos 300 tūkst. gyventojų, aš suskaičiavau mažiausiai dešimt populiarių Europos prekės ženklų, iki šiol nepristatytų Baltijos šalyse. Aš stebiuosi, kodėl jų čia nėra“, - teigė Islandijos verslininkas Nilsas Stora.

2009 m. pabaigoje N. Stora atidarė Latvijoje pirmąjį namų ūkio reikmių prekių parduotuvę „Tiger“ (Danija). 2001 m. investuotojas atvedė į Latviją danų prekybos tinklą „JYSK“, kuris šiuo metu turi šešias parduotuves Rygoje ir po vieną Liepojoje ir Jelgavoje.

Suomijos nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Citycon“ (prekybos centrai Suomijoje, Švedijoje, Lietuvoje ir Estijoje) viceprezidentas Harris Holmstromas išreiškė apgailestavimą, kad per visus nepriklausomybės metus į Baltijos šalis taip ir neatėjo Švedijos mažmeninių parduotuvių tinklas H&M, turintis vieną didžiausių drabužių parduotuvių tinklų Europoje. Regione nėra hyper prekybos centrų IKEA, kurie prekiauja populiariais baldais 38 valstybėse.

Užsienio prekybos tinklus glumina maža Baltijos šalių rinka, vis dėlto, tai ne vienintelis atstumiantis faktorius. „Aš nuolat susitinku su Skandinavijos investuotojais ir man kiekvieną kartą tenka sunkiai jiems aiškinti, ką mes čia darome, – teigė „Citycon“ generalinis direktorius Petri Olkinuora. – Jie nesupranta, kas vyksta Baltijos valstybėse ir kodėl mes čia investuojame. Iš laikraščių jie žino tik apie didelę bedarbystę ir žemą vartotojų pasitikėjimo lygį. Duomenys apie aukštus rentabilumo rodiklius nedaro įspūdžio investuotojams. Jie mano, kad, esant dviženkliams pelnams, grėsmės yra nemažiau svarbios“.

Ekspertai yra įsitikinę, kad požiūris į regioną turėtų pasikeisti po Estijos prisijungimo prie euro zonos 2011 m. sausio mėn. „Tai taps svarbiu argumentu makroekonomikos stabilumo naudai“, - mano Jerry Wirthas, dešimt nedidelių prekybos centrų Latvijoje (tarp jų ir Rygoje esantį „Minska“) valdančios JAV bendrovės „R.B. Management” partneris. Pasak J. Wirtho, Baltijos ekonomikos išsiskiria dideliu atvirumo lygiu, todėl investicijų antplūdis gali būti labai veržlus (kaip ir jų atitraukimas iškilus problemoms).

„Aš esu įsitikinęs, kad H&M būtinai ateis į Baltijos valstybes“, - teigia H. Holmstromas. Pasak jo, užsienio tinklams tinkamiausias ekspansijos regione būdas yra darbas pagal franšizę.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)