Buvusiems „Mažeikių naftos“ vadovams byla buvo iškelta po to, kai minėtoje bendrovėje 2006 metų spalį kilo didžiulis gaisras, kurio metu bendrovei buvo padaryta 355 mln. litų žala.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad buvęs įmonės generalinis direktorius P. N. Englichas ir jo pavaduotojas B. L. Luckas, turėdami atitinkamus įgaliojimus, nesiėmė priemonių organizuoti kapitalinį remontą įmonėje, todėl susidėvėjus intensyviai eksploatuojamiems atskiriems įrenginiams bendrovėje kilo gaisras – užsidegė ir nugriuvo vakuuminė kolona.

Byla turėjo būti pradėta nagrinėti 2008 metų kovo 18 dieną, tačiau procesą teko atidėti, vienam iš kaltinamųjų taip ir nepasirodžius teisme. Tais pačiais metais Interpolas paskelbė kaltinamojo B. L. Lucko tarptautinę paiešką. Mažeikių rajono apylinkės teisme iš Lietuvos Generalinės prokuratūros yra gauta informacija, jog JAV Teisingumo departamentas Lietuvą informavo, kad negali įvykdyti Lietuvos prašymo dėl B.L.Lucko ekstradicijos.

P. N. Englichas teisme parodymus davė po to, kai buvo išklausyti visi 26 liudytojai, taip pat apklaustas ir vienas specialistas. Buvęs įmonės vadovas teismui dėkojo už kantrybę, jo kalba užtruko ne vieną valandą. Teisiamasis duodamas išsamius parodymus rėmėsi ne tik ekspertų išvadomis, jis proceso dalyviams pademonstravo ir įvairius brėžinius, schemas.

P. N. Englichas teismui pareiškė, kad yra nekaltas. Anot teisiamojo, kaltinimo pagrindas – nepasiruošimas kapitaliniam remontui, tačiau prokuroras niekur nepaaiškinąs, kaip 2006 metais neatliktas kapitalinis remontas tariamai yra susijęs su tuo, kad buvo neišaiškintas defektas.

Buvęs bendrovės vadovas gynėsi, jog pareigūnai tik daro išvadą, kad, jei kapitalinis remontas būtų buvęs atliktas, neva defektas būtų buvęs išaiškintas. Teisiamasis atkreipė dėmesį, kad kaltinime nenurodoma, kaip kapitalinis remontas būtų padėjęs išaiškinti defektą ir kaip kapitalinis remontas būtų užkirtęs kelią gaisrui.

Prokuroras teismo prašė kaltinamuosius pripažinti kaltais ir skirti jiems po 75 MGL (9 750 Lt) baudas. Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, bendrovės patirtą žalą atlygino draudimo kompanija.

Teismas, išnagrinėjąs šią baudžiamąją bylą, konstatavo, kad kaltinamųjų veiksmai (kapitalinio remonto, numatyto 2006 m. spalio mėnesį, nukėlimas vėlesniam laikui) nebuvo pagrindiniai veiksniai, kurie lėmė, kad 2006 m. spalio 12 d. AB „Mažeikių nafta“ teritorijoje mazuto giluminio perdirbimo komplekse Nr. 6, kolonoje Nr. 1, kilo gaisras.

Teismo nuomone, baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik tada, jei numatoma, jog valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo akivaizdžiai nevykdo savo tiesioginių pareigų, ir įvykis nebūtų įvykęs, jeigu jis tiesiogines pareigas būtų atlikęs tinkamai, ir to nelemtų dar ir kitos aplinkybės, už kurias minėti asmenys neatsako.

Teismas taip pat pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, pranešė Šiaulių apygardos teismas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją